Pucia pucia juru vejas nesa nesa mano laiva
Mano vilti nesa nesa
Supa supa juodos bangos glosto maza mano laiva
Blasko blasko mano sapna

Kur pasisuksi naktis apgaubia tavo akis
Apgaubia tavo viltis sirdy
Tu jos klasta netikek tiksla kaip zvaigzde turek
Baigsis audra ir nusvis tavo laivas

Lekia mano laivas skuba skuba ten kur krantas
Ten kur baigias juodos bangos
Skuba skuba ten kur smelis ten kur zmones ten kur geles
Ten kur saule zeme sildo

Kur pasisuksi naktis apgaubia tavo akis
Apgaubia tavo viltis sirdy
Tu jos klasta netikek tiksla kaip zvaigzde turek
Baigsis audra ir nusvis tavo laivas

Galbut nera mano kranto – tiktai vejas, juodos bangos
Galbut krantas – mano sapnas
Kas bebutu atiduosiu visa jega savo laivui
Ir pasieksiu smelio kranta

Pucia pucia juru vejas nesa nesa mano laiva…


Vakar buvau koncerte Alytuje.Nepaprasta.Dabar klausausi dainos "Dabar ir čia".Utopija - "Mes bėgam nuo kalno,dvi žvaigždės ant delno".Tik ar kartais nepasuksiu ne tuo laimės keliu,jei jos vis ieškosiu?Ir ar nepralošiu jei kada įteigsiu sau,kad ir be lakstymų po pievas susikibus už rankų galima gyventi ir mesiu ieškoti? Ar jo taip engiami "po tviskančiais žodžiais tikrieji veidai" neduoda man tos pačios utopijos vizijos? Ar tos visos jų banalybės jau sužalojo mano idilės suvokimą ar tiesiog džiaugsmui nesvarbu ar jis banalus ar protingas?
Džiaugsmas ir Euforija - porelė,kuri tiesiog bėga nuo kalno.Niekur neskuba,bet bėga ir negalvoja sudėtingų sakinių.
Tada gerai,viskas su manim dar tvarkoj.Aš vis dar jaučiu tai.

O čia mano filmuota koncerto ištrauka:
http://www.youtube.com/watch?v =PZR5UJvm-4w