Šaltasis karas baltam name

Šiuolaikinės panos moka tik maišyti kokteilius su degtine, rūkyti stiprias cigaretes ir bijoti šunų. Jos keliais pirštais plauna indus ir nemoka įmušti kiaušinio į kiaušinienę. Jos moka tik dainuoti Foje dainas ir kalbėti apie nešvankius dalykus, bet bijo savo lūpomis nusileisti žemyn... Tame tarpe ir aš.
      Trečią naktis tame, ko nepavadintum lova.
Į kambarį įeina nemokantys skaityti, basi ir „zagironą“ rankose nešantys gėjai.
Už sienos miega du keisti žmonės. Aš, kaip bebūtų keista, dar gyva. Rašau ir gurkšnoju sulčių ir degtinės kokteilį. Kas bus rytoj?
„Jis kietas bičas“. Pasakę šitą mano giliai širdyje išpažįstama tiesą praranda galimybę būti kvailutės autoritetu. Kvaila, kvaila. Girtėju. Šaltis maloniai glosto nugarą. Vogiu iš teisingo gyvenimo akimirkas, lyg Robinas Hudas, sugrąžindama jas tam, kurį gyvendama jaučiu būtį arba pragaištį.
Klausausi Foje. Be jų negalėčiau jausti visko lekiant pro šalį. Aš nesu tokia kokia maniau esanti, aš viską dar padarysiu. Šiandieninis pokalbis su pamote ant kurios nepykstu, man leido akistata stoti su tuo, kad viskas ką darau kovodama už galimybę būti išgirsta, pati nesuvokdama ir būnu išgirsta. Tai mano tylus šaltasis karas su šaltomis spalvomis nupaišytais mano pasąmonėje veidais. Mano tylus kivirčas su beprasmybe užklumpančia staiga. Dabar aš su ta beprasmybe geriu degtinę ir ji man patenkinta kužda ką rašyti. Žudau to teisingo gyvenimo miegą tuo, kas nenaudinga mano ateities estetikai. Kol keisti žmonės miega... Šlovinu girtumą užliejantį šiluma.
Laima sako, kad aš esu panaši į tapyrą. Jie varto knygą apie gyvūnus. Jie tapo mano šeima. Dabar tai tikra. Gyvenkit dėl to kas tikra. „Mes laimingi visai“. O ar tai su kuo geriat nėra veidmainystė? Pasiųskit tuos, kurie nenorit, kad būtų, kuo toliau. Jūs būsit teisingi ir jiems bus lengviau. Ir man, nes tai netikra.
Aš kalbu apie save, kaip vieną iš vienetų. Iš mūsų - statistinių vienetų.
Per praeitą surašimą 2000 žmonių pasakė, kad jų religija yra senoji baltų religija.
„15 min“ rašo, kad tos merginos, kurios vertos mūsų apkalbų yra geros lovoje.
Už manęs mano sugyventiniais tapę draugai. Aš laiminga, kad esu čia ir viskas dar tik bus ateity.


P. S. (Kitą dieną) Ar karas prie ko nors privedė žmoniją? Nebent prie išvados, kad jis neša tik mirtį, politinio žemėlapio pasikeitimą, baimę ir ekonominę krizę.
Ar karas prie ko nors privedė mane? Prie išvados, kad noriu taikos, nes karas tik viską siaubią ir dar labiau komplikuoja. Turėk ką turi, sėdėk ramiai ir lauk.