Vitas Žvirdauskas (gimė 1929 m. spalio 15 d. – mirė 1985 m. rugsėjo 9 d.) – poetas ir prozininkas. Studijavo universitete, dirbo žvejybos laivyne, kino studijoje, „Nemuno“, „Valstiečių laikraščio“ redakcijose. Gyvas būdamas spėjo išleisti tik apysaką „Vandenyno druska“, paremtą darbo jūroje patirtimi. Po mirties pasirodė eilėraščių rinkiniai „Vakaro žaros“ (1992), „Ežerai skandina saulę“ (1997) ir prozos knyga „Šeštasis keleivis“ (1993). Pastaroji – rašytojo kūrybos viršūnė.

Rašytojas Vitas Žvirdauskas dvejus metus dirbo tolimosios žvejybos laivuose ir tai jam leido sukurti apysakoje „Vandenyno druska“ ryškius herojus.Rašytojo teigimu: „Sąžiningas sielos balsas šiurpina, bet geriau niekas nepatars“.

Talentingas autorius rašė ir apsakymus, noveles, sukaupė pluoštus eilėraščių. Tačiau nei dažnų publikacijų, nei naujų rinkinių nesulaukė. Nutylėjimai, ignoravimas. Matyt, tuometiniai CR (cenzoriai-cerberiai) pajusdavo maištautojo ir nenuoramos laisvą dvasią. Akivaizdu, kad jis nepritapo ir negalėjo pritapti prie jokios konjunktūros ir ideologinės šunuodegystės. Tik A. Mikuta, pats laisvos dvasios kūrėjas, pasirūpino, kad skaitytojus pasiektų Vito Žvirdausko apsakymų rinktinė „Šeštasis keleivis“: 1991 m., sugrįžęs į „Nemuną“ kaip vyr. redaktorius, Algimantas surankiojo ir knygon sudėliojo jau mirusio autoriaus trumposios prozos rankraščius, po dviejų metų rinktinę išleido „Nemuno“ žurnalo leidybinė grupė. Tik po mirties sulaukta ir kitų Vito knygų – eilėraščių rinkinių „Vakaro žaros“ (1992) ir „Ežerai skandina saulę“ (1997).

Rašytojas V. Žvirdauskas yra parašęs itin žymių ir labai vertingų prozos kūrinių, o jo poezija pernelyg mažai buvo skelbiama. Čia galima įžiūrėti ne tik rašytojo kuklumą, bet ir redakcijų tam tikrą atsargumą ir taip vadinamą politinį įžvalgumą. V. Žvirdauskas nei himnų, nei odžių, nei poemų niekad nerašė ir negalvojo kada nors rašyti. Šiuo atžvilgiu jis buvo kategoriškas, nors Vito tėvai ir buvo tikri proletarai, bet sūnus niekad nepritapo prie tos santvarkos, kurioje užaugo ir kurioje turėjo dirbti, kad tėvai galėtų pragyventi.

Bibliografija: