Renė Dekartas (René Descartes) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas, kilęs iš didikų giminės. R. Dekartas buvo naujųjų laikų racionalizmo pradininkas. 1604 – 1612 metais studijavo filosofiją ir gamtos mokslus jėzuitų kolegijoje La Fleche, vėliau – teisę Poitiers (iki 1616 metų). Baigęs karo mokyklą Brede nuo 1618 metų tarnavo kariuomenėje Nyderlanduose. Vėliau keliavo po Europą, o 1625 – 1629 metais gyveno Paryžiuje. Būtent 1629 metais emigravo į Nyderlandus, kur sukūrė didžiąją dalį matematikos, fizikos, medicinos ir filosofijos veikalų. 1633 -1647 metais R. Dekarto veikalai buvo įtraukti į draudžiamų knygų sąrašą ir pasmerkti viešai sudeginti. 1649 metais R. Dekartas, pakviestas karalienės Kristinos, išvyko į Stokholmą, kur po kelių mėnesių mirė (1819 metais jo palaikai perlaidoti Paryžiuje). R. Dekartas nagrinėjo tiek filosofijos, tiek etikos klausimus. Jo filosofija turėjo įtakos J. Lokui, G.W. Leibnicui, B. Spinozai, I. Kantui.
Svarbiausi filosofijos veikalai: Samprotavimas apie metodą gerai nukreipti savo protą ir rasti mokslų tiesą (Discours de la méthode pour bien conduire sa raison et chercher la vérité; 1637), Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas (Meditationes de prima philosophia, in quibus Dei existentia et animae humanae a corpore distinctio demonstratur; 1631-1642), Filosofijos principai (Pincipa philosophiae; 1644), Tiesos ieškojimas, remiantis natūralia šviesa (Inquisitio veritatis per lumenem naturale; 1701 (išleista po mirties)).
Filosofinės pažiūros:
R. Dekartas buvo vienas iš tų vėlyvųjų viduramžių žmonių, kurie visomis proto galiomis stengėsi remtis konkrečių gamtos dalykų pažinimu, tačiau naująjį žinojimą ir pažinimą bandė susieti su kai kuriomis viduramžių pasaulio sampratomis. Kaip ir viduramžių mąstytojams, R. Dekartui substancija yra tas principas, kuris apibūdina realybės galimybę plėtotis, jai neprarandant savo vienovės. R. Dekartas skiria dvi substancijų rūšis: materialiają (jos savybė yra tįsumas į plotį, gylį, ilgį ir t.t.) ir idealiają (jos savybė yra mąstymas). Nauja yra tai, kad R. Dekartas mąstymo esme padaro abejojimą: „kiekviena net taisyklingiausiai samprotaujant gauta mintis gali būti ir yra abejotina“. Iš čia kyla garsus R. Dekarto principas: „Jei aš abejoju, vadinasi, aš mąstau, o jeigu aš mąstau, tai aš esu – mąstau vadinasi esu (egzistuoju) (Cogito ergo sum)“. Neabejoti galima tik tuo, kad abejoji. R. Dekartas analizuojamus dalykus siūlė, kiek įmanoma skaidyti į dalis, o nuo papraščiausio objekto pereiti prie sudėtingiausio; skaičiuoti ar kas nepraleista. Šis matematikos analitinis metodas, anot R. Dekarto, turėtų būti taikomas įvairiems objektams tyrinėti. Iš tokio pažinimo turėtų būti išvedami logiškai pagrįsti teiginiai. Remdamasis abejojimo metodu R. Dekartas įrodinėjo, kad subjekto savimonė yra tai, kuo neįmanoma suabejoti. Mąstymo objektai, pasak R. Dekarto, yra idėjos.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Rinktiniai raštai / [parengė Romualdas Ozolas ; iš prancūzų kalbos vertė Gvidonas Bartkus, Petras Račius]. - Vilnius : Mintis, 1978. - 333 p.
Sielos aistros / [iš prancūzų kalbos vertė Linas Rybelis]. - Vilnius : Pradai, 2002 (Kaunas : Spindulys). – 231 p.
Originalo kalba:
Problématique et réception du Discours de la méthode et des essais / textes réunis par Henry Méchoulan. - Paris : Libr. Philosophique J. Vrin, 1988. - 351 p.
Vertimas į rusų kalbą:
[i]Сочинения : в двух томах / АН СССР, Институт философии. - Москва : Мысль, 1989. - 2 t.
Nuorodos:
Apie R. Dekartą:
http://filo.web1000.com/istorija/wt/tomas2/straipsniai/11.htm
Švietimo epochos literatūros srovės ir kryptys:
http://ualgiman.tinklapis.lt/svietimo_epochos_sroves_ir_kryptys.htm
