Kai ėjome keliu sakei:
- Gražu čionai, ir gera, ir gaivu!
Ant šito kelio... - patylėjusi pridūrei,
bet nebaigei, ir aš nesupratau.
Vis eidamas tylėjau,
galvojau žodį pasakyt.
Po to nuskyniau obuolį,
ir ėjome toliau,
o tu jau nekalbėjai.