Apie:
R.M. Rilkė (Rainer Maria Rilke) - žymus lyrikas, prozininkas bei vertėjas. Jo kūrybą veikė pagrindinių XIX a. pab. - XX a. pr. krypčių - simbolizmo, impresionizmo, neoromantizmo - poetika. R.M. Rilkės poezijos tonacija - klausianti, ieškanti, apmąstanti esminius žmogaus ir menininko egzistencijos klausimus. Ji aprėpia individo mikro- ir makro- pasaulį, teigia būties reiškinių sąryšingumą, įsiskverbia į giliausius dvasios ir intelekto klodus. R.M. Rilkė pasižymėjo puikia intuicija, dideliu jautrumu subtiliausiems nuotaikų, spalvų, formų ir garsų niuansams, filosofine mąstysena bei gebėjimu visa tai išreikšti įtaigia, plastiška kalba. jis išplėtė meninio žodžio raiškos galimybes, sukūrė naują poetinį universumą. savo kūryboje Rilkė susintetino trijų Europos kultūrų - germanų, romanų ir slavų - elementus, buvo atviras viso pasaulio būties formoms.
R.M. Rilkė gimė 1875 m. Prahoje, geležinkelio tarnautojo šeimoje. Būdamas 11 metų pradėjo mokytis realinėje karo mokykloje, tačiau kentėjo dėl griežtos drausmės, žiauraus pedagogų elgesio. Būsimas poetas lankė Prekybos akademiją Lince, o nuo 1895 m. Prahos universitete studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą, meno istoriją, teisę, aktyviai dalyvavo kultūriniame Prahos gyvenime. 1896 m. Rilkė išvyko tęsti studijų į Miuncheną.
Tolesnis poeto gyvenimas buvo turtingas įvairių permainų, pažinčių, kelionių. Tarp 1896 - 1919 m. R.M. Rilkė pakeitė apie 100 gyvenamųjų vietų. Poetas artimai bendravo su žymiais žmonėmis, gyveno turtingų mecenatų rūmuose, aristokratų pilyse. Tačiau visa išorinė ir vidinė jo būtis buvo skiriama vieninteliam tikslui - meninei kūrybai.
1899 m. ir 1900 m. R.M. Rilkė aplankė Rusiją. Susipažino su L. Pasternaku, I. Repinu, L. Tolstojumi. R.M. Rilkė teigė, jog nuo kelionės į Rusiją prasidėjo jo tikrasis poeto kelias. 1900 - 1902 m. jis gyveno netoli Bremeno įsikūrusioje menininkų kolonijoje Vorpsvedėje. Čia jis vedė skulptorę Klarą Vesthof, tačiau greitai įsitikino, jog vedybinis gyvenimas nesuderintas su poeto laisve ir likimu.
Naują R.M. Rilkės gyvenimo erą atvėrė Paryžius. Po jo jis keliavo po Italiją, Švediją, Vokietiją, Ispaniją, Egiptą. Svarbiausi šio laikotarpio kūriniai - Auguste Rodin (1903), Valandų knyga (1905), Naujieji eilėraščiai (1907 - 1908), Vaizdų knyga (1902; 1906; 1913), Maltės Lauridso Brigės užrašai (1910).
Pirmojo pasaulinio karo metu poetas tarnavo Vienos karo archyve, o 1915 - 1917 m. gyveno Miunchene. 1919 m. R.M. Rilkė išvyko į Šveicariją ir nuo 1921 m. gyveno atokioje Miuzo pilyje. 1922 m. poetas išgyveno kūrybinių jėgų antplūdį, kurį jis, beje, aiškino kaip stebuklą. Sukūrė Sonetus Orfėjui (1923), eilėraščius.
Ankstyvieji R.M. Rilkės eilėraščiai parašyti neoromantiniu bei impresionistiniu stiliumi. Be to, dvasinį R.M. Rilkės formavimąsi veikė ir čekų aplinka, Bohemijos gamta ir folkloras. Vėliau poeto dėmesio centre atsiduria materialaus pasaulio reiškiniai - daiktai. Daiktiškumo apologija reiškiasi dviem tarpusavyje susijusiais būdais: eilėraščio tematika pasirenkamas konkretus objektas, o formos srityje eilėraštį sudaikstyti, t.y. išryškinti kontūrus, pabrėžti jo medžiagiškumą.
Naują estetinę programą sąlygoja pakitęs R.M. Rilkės požiūris į žmogaus pažinimo bei poetinio meno galimybes. Daiktai egzistuoja savje, pasaulis nesuvokiamas ir nepaaiškinamas žodžiais. Todėl kūrėjas turįs besąlygiškai atsiduoti daiktams ir kuo objektyviau tirti jų struktūrą bei vidinę esmę.
R.M. Rilkė taip pat pasireiškė kaip prozos novatorius, panaudojąs naujas raiškos formas, nebūdingas realistiniam romanui. Prozos knygos - Maltės Lauridso Brigės užrašai, Giesmė apie Korneto Kristofo Rilkės mirtį. Sonetuose Rilkę domina universalūs, filosofiniai klausimai: realių daiktų santykis su menininko sąmone bei meniniu vaizdu, būties laikinumas, dvasiniai žmonių ryšiai. Tačiau poetas netgi neieško atsakymų į juos ir atsiduoda vien meno stichijai. Elegijose apraudamas būties laikinumas. Sonetuose poetas lengvai ir džiaugsmingai pasitinka savo likimą.
Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais R.M. Rilkė rašė daugiausia gamtos tema (Mažieji vyno metai, Vaisius). Eilėraščių erdvė - ne begalinė visata, o ramus ir žemiškas Valės kantono kraštovaizdis.
Reikšmingi ir R.M. Rilkės vertimai iš anglų, prancūzų, italų bei rusų kalbų. Gilų pėdsaką R.M. Rilkės dvasioje paliko pažintis su prancūzų poeto P. Valeri kūryba. Jo estetiniai principai buvo artimi R.M. Rilkei, o intelektuali ir tobula poezija skatino vokiečių poetą imtis vertimo į gimtąją kalbą. R.M. Rilkė meistriškai išvertė Valeri poemą Kapinės prie jūros bei eilėraščius.
Panašiai kaip T. Manas, charakterizavęs save pabaigos pranašu, R.M. Rilkė save laikė vienu iš paskutiniųjų aristokratiškosios kultūros atstovų. Ištisoms kartoms Rilkė buvo paties poezijos principo įsikūnijimas, XX amžiaus Novaliu. Šeštame dešimtmetyje poetas buvo garbinamas kaip ateities ideologijos skelbėjas. R.M. Rilkė neretai laikomas ir grynojo meno atstovu, apolitišku estetu. Šiandien R.M. Rilkė pripažįstamas klasiku, atvėrusiu naujas menines erdves ne tik vokiečių, bet ir pasaulinei poezijai.
Poetas mirė 1926 m. ir palaidotas Rarono kapinėse (Valės kantonas).
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Ketvirtoji knyga : [poezijos vertimai / vertė Antanas Gailius]. - Vilnius : Aidai, 2001. - 237 p.
Pasakojimai apie gerąjį Dievą / iš vokiečių kalbos vertė Eugenija Vengrienė. - Marijampolė : Ardor, 2000. - 92 p.
Duino elegijos / iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius. - Vilnius : Aidai, 1998. - 53 p.
Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį = Die Weise von Liebe und Tod des Cornets Christoph Rilke / iš vokiečių kalbos vertė Henrikas Nagys. - Vilnius : Baltos lankos, [1997]. - 63 p.
Maltės Lauridso Brigės užrašai / [iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius]. - Vilnius : Baltos lankos, 1997. - 183 p. [kitas leidimas - 1985].
Poezija = Die Gedichte / [sudarė Sigitas Geda ; vertė V.P. Bložė ... [et al.]]. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996. - 413 p.
Laiškai jaunam poetui / iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius. - Vilnius : Regnum, 1992. - 40 p.
Sakmė apie korneto Kristupo Rilkos meilę ir mirtį. - Chicago, 1987. - 54 p.
Poezija / Rilkė Raineris Marija. - Vilnius : Vaga, 1975. - 159 p.
Nujautimas; Vienatvė; Akis man užgesink [ir kt. eilėraščiai]. - S.l. : S.n., [1941]. - 12 lap.
Apie R.M. Rilkę:
Pokalbiai apie austrų rašytojus / parengė Astrida Petraitytė. - Vilnius : Pradai, 1999. - 159, [1] p.