José de Sousa Saramago, portugalų rašytojas, scenaristas ir žurnalistas, 1998 metų Nobelio literatūros premijos laureatas, gimė 1922 metų lapkričio 16 dieną.
Saramago gimė Azinhagoje, Portugalijoje, mažame kaime Ribajeto provincijoje, nutolusiame 200 kilomentrų nuo sostinės, Lisabonos. Jo tėvai buvo José de Sousa ir Maria de Piedade. „Saramago“ vadinama laukinė vaistažolė portugalų kalba, nuo seno buvo jo tėvų giminės pravardė, per klaida įrašyta į rašytojo gimimo liudijimą. 1924 metais Saramago šeima persikelė į Lisaboną, kur jo tėvas pradėjo dirbti policininku. Po keleto mėnesių nuo atvykimo mirė José vyresnysis brolis. Baigęs mokyklą Saramago dvejus metus dirbo automechaniku. Vėliau dirbo vertėju, po to žurnalistu, pagaliau tapo rašytoju. 1944 metais jis vedė Ilda Reis. Susilaukė vieno vaiko. 1988 m. rašytojas vedė ispanų žurnalistę Pilar del Río, kuri yra jo oficiali vertėja į ispanų kalbą.
Su beveik 30-čia metų jaunesne žmona rašytojas gyveno Lanzarotėje, Kanarų salose, Ispanijoje.
Saramago buvo įpusėjęs savo penktąjį dešimtmetį, kai buvo visuotinai pripažintas. 1988 m. jo knyga “Baltazaras ir Blimunda” susidomėjo anglų spauda. Šis romanas autoriui atnešė Portugalijos PEN klubo apdovanojimą.
Saramago yra ateistas, save vadino pesimistu ir nuo 1969 priklausė Portugalijos komunistų partijai. Jo darbai sukėlė daug diskusijų Portugalijoje, yapč po autoriaus darbo „Evangelija pagal Jėzų Kristų“ Taip pat jis sukėlė daug ginčų, kai kartu su Harold Pinter, Noam Chomsky, Eduardo Galeano, John Berger, Howard Zinn ir kitais pasirašė peticiją, kurioje smerkė Izraelio veiksmus 2006 metų Libano konflikte, pavandindamas tai niekuo kitu, tik bandymu eliminuoti palestiniečių tautą.
Rašytojo darbai, dažniausiai atspindi istorinius įvykius, tik su priešingomis pabaigomis ir pabrėžia žmogiškąjį faktorių. Taip pat, kai kurie Saramago darbai gali būti aiškinami, kaip alegorijos. Dažnai Saramago siužetai persipina su fantastika, kaip romane „Akmeninis plaustas“ (1986), kuriame Iberijos pusiasalis atsiskiria nuo likusios Europos ir nuplaukia į Antlanto vandenyną. „Aklume“ (1995) visa valstybę užpuola paslaptinga epidemija „baltasis aklumas“. Romane „Rikardo Rijišo mirties metuose“ (1984), kuris autoriui užtarnavo dar vieną PEN klubo apdvanojimą, pagrindinio veikėjo Fernando Pessoa heteronimas (paties autoriaus išgalvotas literatūrinis terminas) išgyvena metus, po pačio poeto mirties. Jo personažai dažnai yra izoliuoti nuo modernaus pasaulio žmonės, kurie kovoje su savo poreikiais sukurti santykius, įsilieti į visuomenę, atrasti savo vertybes už politinių ir ekonominių faktorių.
Saramago rašė labai ilgais sakiniais, dažnai net puslapio ilgio. Rašytojas nenaudoja jokių skyrybos kitų ženklų, išskyrus tašką ir kablelį, tad skaitytojui iš pradžių gali kilti sunkumų. Dažnai paragrafas žymi ir skyriaus pabaigą. Savo romanuose „Aklumas“ ir "Urvas“ jis vengia tikrinių daiktavardžių, tad dažnai sunku suprasti kur vyksta romano veiksmas.
Harold Bloom yra pasakęs, jog José Saramago yra „labiausiai talentingas gyvas rašytojas šių dienų pasaulyje“, o žurnalas „The Times“ yra pareiškęs, jog „nė vienas Nobelio premijos kandidatas nėra labiau vertas tokio pripažinimo nei šis romanistas“.
Bibliografija
Vertimai į lietuvių kalbą:
Didžiųjų XX a. rašytojų apsakymai / sudarė Nadine Gordimer ; [iš anglų kalbos vertė Gytis Kudarauskas] - Vilnius : Alma littera, [2006] (Kaunas : Aušra), 349, [2] p.
Aklumas : romanas / José Saramago ; iš anglų kalbos vertė Leonas Judelevičius - Vilnius : Alma littera, 2007, 272 p.
Rikardo Rijišo mirties metai / José Saramago : romanas; iš portugalų kalbos vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2007. – 296 p.