Apie:
Jonas Basanavičius - istorikas, tautosakininkas, publicistas. Visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė 1851 m. lapkričio 23 dieną, Ožkabalių kaime (Vilkaviškio rajonas).
1869 - 1973 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1873 - 1879 m. studijavo Maskvos universitete (iš pradžių istorijos ir filologijos, vėliau medicines fakultetuose). 1879 - 1882 m. dirbo Bulgarijoje, Lom Palankos mieste gydytoju ir ligoninės vedėju.
1882 - 1884 m. gilino medicines studijas Prahoje ir Vienoje. Vienas aktyviausių „Aušros“ steigėjų ir redaktorių. 1884 m. grįžęs į Bulgariją, dirbo Elenos mieste, 1885 m. persikėlė į Lom Palanką. Nuo 1892 m. dirbo Varnos miesto ligoninės vidaus ligų skyriaus vyriausiuoju gydytoju. 1899 - 1903 m. buvo Bulgarų demokratų partijos atstovas Varnos miesto taryboje, partijos kongresų 1903 m. (Sofijoje) ir 1905 m. (Andrianapolyje ir Konstantinopolyje) dalyvis.
1905 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Jo iniciatyva buvo sušauktas lietuvių suvažiavimas Vilniuje, įsteigta Lietuvių mokslo draugija (1907), kurios pirmininku J. Basanavičius buvo iki pat mirties. Redagavo (iki 1926 m.) draugijos leidinį „Lietuvių tauta“. 1918 - 1919 m. Lietuvoje esant Tarybų valdžiai, J. Basanavičius buvo istorijos ir etnologijos muziejaus direktorius.
J. Basanavičius rašė spaudai nuo 1885 m. Daugiausia tyrinėjo lietuvių tautos praeitį. Išspausdino istorijos, archeologijos, etnografijos, kultūros istorijos studijų ir straipsnių. Paskelbė medžiagos lietuvių rašytojų biografijoms. Parengė spaudai V. Pietario knygą Iš mano atsiminimų, A.Strazdo raštus, du tomus J. Zauerveino laiškų su plačiu įvadiniu straipsniu.
J. Basanavičius rinko, tyrinėjo ir skelbė tautosaką, padėjo parengti tautosakos rinkimo programą (Trumpa folkloro dalykams rinkti programa), redagavo A. Bruožio parengtas Klaipėdiškių dainas.
Bendradarbiavo leidžiant tokius leidinius kaip: „Apšvieta“, „Aušra“, „Nepriklausa Lietuva“, „Dirva-Žinynas“, „Garsas“, „Kardas“, „Ūkininkas“, „Krivulė“, „Varpas“, „Šviesa“, „Vilniaus žinios“, „Tėvynės sargas“, „Голос“, „Бечернее время“, „Медицинское обозрение“, „Niwa“, „Ethnologie und Urgeschichte“.
Pasirašinėjo tokiais slapyvardžiais, kaip Bassianis, Dr. B., Ibis, J. Birštonas, J. Sapalius, Jonas isz Oszkabaliu ir kitais. Jonas Basanavičius buvo vienas iš 1918 metų vasario 16–tosios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų. Mirė 1927 vasario 16 dieną Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.
Bibliografija:
Lietuvos nepriklausomybės klausimas; Dėlėi II. 16 d. 1918. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Vilnius, 1926 m. Lietuvos kovos dėl nepriklausomybės, Kaunas, 1928 m.
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka . - Vilnius, 2004
T. 13: Levas lietuvių pasakose ir dainose. - Vilnius, 2003
Medega d-ro Jurgio Sauerweino biografijai - Vilnius, 2001
Kn. 4: Tarp žinomo ir nežinomo: tęstinis mokslo leidinys. - 296 p., 1999
Gražiausios lietuvių pasakos: [(iš Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Antano Giedriaus ir Stasio Tijūnaičio rinkinių) / pasakas parinko ir redagavo Robertas Keturakis. - Vilnius, 1999
Gražiausios lietuvių pasakos / [iš J. Basanavičiaus ... [et al.] pasakų rink.. - Kaunas, 1997
Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1852-1922 m. - Vilnius, 1997
Dėliai Vasario 16 d. 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. - Londonas, 1978
Rinktiniai raštai. - Vilnius, 1970
Rinktinės pasakos. - Vilnius, 1948
Iš gyvenimo vėlių bei velnių - Kaunas, 1928
Apie senovės prūsų raštą ir Videvuto vėliavą. - Vilnius, 1926
Dėliai Vasario 16 d. 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. - Vilnius, 1926
356 : Laiškas Jonui Staugaičiui. - Vilnius, 1926
Vilnius lietuvių dainose. - Vilnius, 1925
Dėliai Daidaliaus ir jojo labyrinto. - Vilnius, 1925
Spaudos 1864 metų uždraudimas, jojo pasekmės ir reikšmė. - Vilnius, 1924
Seniausias lietuvių kalbos paminklas. - Vilnius, 1923
Iš Palangos istorijos. - Vilnius, 1922
Apie Trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon : etnologijos tyrinėjimas. - Vilnius, 1921
Iš trakų ir lietuvių mytologijos smulkmenos. Vilnius, 1921
Iš lietuvių gyvenimo 1915-1917m. po vokiečių jungu. - Vilnius, 1919
Levas lietuvių pasakose ir dainose : folkloro studija. - Vilnius, 1919
Iš kunigo Antano Strazdo gyvenimo ir raštų. - Vilnius, 1918
Šv. Jono bažnyčia ir lietuvių kalba Vilniuje. - Vilnius, 1913
Iš krikščionijos santykių su senovės lietuvių tikyba ir kultūra: (prie studijos "Lietuvių kryžiai archaiologijos šviesoje"). - Vilnius, 1912
Iš kunigo Antano Strazdo gyvenimo ir raštų. - Vilnius, 1911
Iš Seinų vyskupystės historijos / J. Basanavičius ir K. Grinius. - Vilnius, 1909
Kaip lietuvių senovėje vandenimis keliauta (iš “Lietuvių tautos”). Vilnius, 1908
Baudžiava Lietuvoje: Bartininkų kraštas. - Vilnius, 1907
Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose : lietuvių raštas, paduotas Jo Šventenybei Pijui X. Popiežiui ir visiems S.R. Katalikų bažnyčios kardinolams : supplex libellus Suae Sanctitati Pio X. Papae omnibusque S.R. Catholocae Ecclesiae
Lenkai Lietuvoje. - Chicago, 1903
Lietuviszkos pasakos.- Šenandoras, 1898-1902
Prie historijos musun rašybos. - Tilžė, 1899
"Medega" musu tautiszkai vaistinykystai. - Shenandoah (Pa.), 1898
Lietuviszkai- trakiszkos studijos. - Shenandoah, 1898
Etnologiškos smulkmenos. - Tižė, 1893
Apie senoves Lietuvos pylis. - Tilžė, 1891
Žirgas ir vaikas. - Tylžeje, 1885
Žiponas bei Žipone ir auksingumas bei sidabringumas lietuviškun dainun. - Tilžė, 1885
Isz priežasties atradimo Lietuvoje raszyto akmens. - Tylžė, 1885
Oškabaliun dainos. – Tylžė, 1884
Du broliu. - Kaunas, [s.n.]
Vertimas į rusų kalbą:
Материяли за санитарната етнография на България : Ломският округ (1880-1889 - София, 1891
