Eugene’as Glaston’as O‘Neillas, sukėlęs revoliuciją amerikiečių teatre, įgyvendinęs teatro šventovės idėją, gimė 1888 m. spalio 16 d. Brodvėjaus viešbutyje, Niujorke. Pirmuosius vaikystės metus Eugene‘as praleido viešbučiuose, kuriuose apsistodavo jo tėvai, keliaudami su aktorių trupe. Mokyklinius metus Eugene‘as praleido internatuose. Jo vaikystę apkartino keiksmų, priekaištų atmosfera, kaltės jausmas, suformavęs jam liūdną, tragišką požiūrį į gyvenimą.
1906 m. O‘Neillas įstojo į Prinstono universitetą, bet po metų jį paliko. Tolesnis Eugene‘o gyvenimas – tai keistų įvykių ir įvairių užsiėmimų mozaika. Jis keliavo į Hondūrą su aukso ieškotojais, dirbo tėvo aktorių trupėje impresarijaus padėjėju, tarnavo pardavėju Buenos Airėse, kaip jūreivis buvo nuplaukęs iki Pietų Afrikos ir Anglijos, kol galų gale įsitaisė Niu Londono (Konektikuto valstija) laikraščio „Telegraph“ redakcijoje reporteriu. Netvarkingas, valkatiškas gyvenimas pakirto ir taip silpną O‘Neillo sveikatą, ir 1912 m. jis, susirgęs tuberkulioze, išvyko gydytis sanatoriją. Gydymosi laikotarpis virto O‘Neillui, kaip jis pats prisipažino, antruoju gimimu. Jis daug ką apmąstė, daug skaitė.
Dramaturgo O‘Neillo debiutas įvyko 1914 m., kai tėvo lėšomis jis išleido knygą „Troškulys ir kitos vienaveiksmės pjesės“.
1916 m. O‘Neillas išvažiavo į nuošalų žvejų kaimelį prie Atlanto. Ten įkūrė teatrą. Šio teatro scenoje pirmą kartą buvo pastatyta O‘Neillo pjesė „Kursas į rytus nuo Kardifo“, o vėliau ir kitos pjesės.
1920 m. Brodvėjaus teatre pastatyta pjesė „Už horizonto“ buvo apdovanota Pulicerio premija. Antrąją Pulicerio premiją Eugene‘as O‘Neillas gavo už pjesę „Anė Kristi“. Tuo laikotarpiu jis taip pat parašė pjeses „Imperatorius Džonsas“, [i]„Gauruotoji beždžionė“, „Meilė po guobomis“.
1925 m. O‘Neillas parašė kaukių pjesę „Didysis dievas Braunas“ ir biblinę dramą su choru „Lozorius juokėsi“. Devynių veiksmų pjesė „Keista interliudija“ buvo apdovanota trečiąją Pulicerio premija.
1936 m. dramaturgui buvo paskirta Nobelio premija.
Eugene‘as O‘Neillas mirė 1953 m. lapkričio 27 d. Bostone. „Gimiau viešbučio kambary ir Dievo prakeiktas mirštu viešbučio kambary“ – su tokiais paskutiniais žodžiais dramaturgas paliko pasaulį.
O‘Neillo gyvenimo istorija atsispindi jo pjesėse „Poeto siela“, „Mėnulis likimo posūniams“ ir pjesėje „Ilga dienos kelionė į naktį“, už kurią rašytojui po mirties buvo paskirta ketvirtoji Pulicerio premija.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Meilė po guobomis: 3 veiksmų drama / Iš anglų k. vertė T. Venclova // Dramos. – V.: Vaga, 1973.
Virvė: [Pjesė] / Vertė R. Mikalauskaitė // Penkios vienaveiksmės pjesės. – V.: Vaga, 1976.
Elektrai skirta gedėti: Trilogija / Iš anglų k. vertė B. Sabonienė ir A. Sabonis // XX a. Vakarų dramos. – V.: Vaga, 1986. – (Pasaul. Literatūros b-ka).
Ilgos dienos kelionė į naktį / Iš anglų k. vertė R. Rudaitytė // Dvi amerikiečių pjesės. – V.: Viltis, 1991.
