Antanas Kalanavičius - aštunto ir devinto dešimtmečio poetas, ilgai likęs nuošalėje, nedalyvavęs literatūriniame gyvenime. Subtilus lyrikas, stiprių vidinių išgyvenimų, ypač gamtos, savitos poetinės kalbos kūrėjas.
A. Kalanavičius gimė 1945 m. birželio 5 d. Sapiegiškės kaime netoli Nedzingės, Varėnos rajone. Mokėsi Nedzingės vidurinėje mokykloje. 1965-1968 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete bei Vilniaus pedagoginiame institute. Rašyti pradėjęs paauglystėje, pirmąjį eilėraštį išspausdino Varėnos rajoniniame laikraštyje. Nuo 1965 m. jo eilėraščiai buvo publikuoti įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose. 1967-1968 m. A.Kalanavičius bandė kurti dainas.
A. Kalanavičiaus poezijoje atsiveria poeto talento gelmė, gaivalingumas, jo vienišas gyvenimas gamtos prieglobstyje. Nepaprastai turtinga jo kalba - žodynas ir sintaksė. Jis rašė laisvą, nepriklausomą poeziją. Didelė ir tikriausiai didėsianti yra šio "fantastinio realisto" kūrybos galia, daug ką keičianti Lietuvos poetiniame žemėlapyje.
A. Kalanavičius - tragiško likimo poetas. Paskutiniuosius savo gyvenimo metus jis praleido gimtojoje sodyboje. Mirė 1992 m. rugsėjo 13 d. Palaidotas Sapiegiškėje. Visą savo neilgą gyvenimą be pertraukos rašė eilėraščius, parengė spaudai keletą poezijos rinkinių, gyvas būdamas nė vienos knygos nesulaukė. Po mirties išleista vienintelė knyga - kūrybos rinktinė Ne akmenys guli.
Bibliografija:
Ne akmenys guli: eilėraščiai, laiškai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. – 605 p.
