Ruduo su bulvėmis

Garbanoti makaronai pasidraikę,
Geltonumo iš kiaušinio trynio varva,
Šiaudo gelsvis iškoptojo kraiko,
Jį sumynė šėmargoji mūsų karvė

Tų gėrybių ant šakelių beržo gausiai,
Žmonės apsirengę rudenį vaidina
Aš prie lango vienas geltoniu džiaugiausi
Imdamas ir vėl sukišdamas kuprinėn

Lupenos nuo bulvės krenta į šiukšlyną,
Mama per visas šventes bažnyčion skuba,
Tėvas sugalvojo prasikepti blynų,
Man kur kas lengviau išvirti būtų sriubą...

O pro lango stiklą varvina ant bulvės
Rudeninį kvapą nukastosios dirvos
Ir šiaudai geltoni kasmetinės kūlės
Nuo šakų berželio į mane vis kirba

Jau baigiau – į rėčką vandenio įpyliau
Ploviau ir nuploviau gurgždesį į bliūdą
O į mano akį susirinkę tyliai
Sutūpė varnėnai, čiulda giesmę liūdną

Dureles pravėręs sukrapštau vėl ugnį
Liežuviu nuplaunu nuo nagų svilėsį
Ir į sapną beržo – geltonumą drungną –
Kol iškepsiu ilgą valandą žiūrėsiu