(Skiriu tėvo atminimui, kuris mane išmokė būti žmogumi, ir atiduoti darbui savo širdį)
O Tėve!
aš pamenu stiprias tavas rankas
įgudusias kada paimdavai
įraudusį metalo gabąlą
ir taip lengvai ji suraitydavai
gyvatėm plūgo rankenom ar durų vyriais
o Tėve ačiū tau!
kad vaikas būdamas žvaigždes stebėdavau
kurias žarstai į dangų tu nuo kalvio priekalo
o Tėve!
aš tavo pamokas lankydamas
mačiau kaip tave gerbia pyragu vaišina žmonės
už tai kad kiekvienam noragui-
vyturio sparnus
o durų vyriui- po tylos prisiūdavai
seniai išblėso žaidro laužas
suplyšo dumplės
talento ranka nusviro
paliko tiktai sveikas priekalas
kuriam vis dulkes šluosto
gražiais prisiminimais žmonės
O tėve! tu buvai ŽMOGUS!
2006-11-27 18:30
nedirbtinas nuoširdus kūrinys. ŽMOGUS skamba didžiai, o juk taip ir turėtų būti. Žmogus. ne kūnu, o siela.
2006-11-17 22:27
metalas neamžinas, nors ir tvirtesnis už žmogų, o už žmogų tvirtesnė tik jo dvasia, galinti net po išėjimo nebūtin palikti tvirtą atminimą ir pagarbą. :)
2006-11-13 21:03
"už tai kad kiekvienam noragui-
vyturio sparnus
o durų vyriui- po tylos prisiūdavai"5
2006-11-07 21:09
ko tai e.mieželaitį priminė. o ką. reikia tokių eilių. manyčiau. 4
2006-11-03 18:21
sukrečiantis ir įtaigus. TU esi tikras SŪNUS,
2006-10-31 21:02
Labai gražūs prisiminimai...
2006-10-31 11:49
Spjauk į tai -asmeniškas,patosas ir tt... Visi mes asmeniškai turim tėvus ir patosas-yra jausmingumas. Man tai tinka. Tik ne toks sklandus,kai norėtųsi. 4
2006-10-30 19:05
Per daug patoso. Nusaldinta su "o tėve".
Šiaip neprastas. Ir kad nerašykiškas tai tik pliusas, o ne minusas, kaip kažkas minėjo.
2006-10-30 17:55
Gerā aple tievali, gerā.
2006-10-30 07:04
mane nepaprastai stipriai žavi tokie darbai kaip šis, lieka širdyje stipri šviesa.
2006-10-29 20:46
pabaiga nepatiko. ir siaip "tewe" per daznai kartojamas. uztat apie noragus, zvaigzdes ir vyturi - lb grazu!
2006-10-29 20:37
Laikais, kai žmogus bijo prisileisti kitą žmogų arčiau kaip per šimtą metrų, nuskambėjo labai drąsiai. Pakerėjai nuoširdumu (kaip ir Mamos atveju).
2006-10-29 20:32
nuoširdu , bet ne rašykiškas eilius.
2006-10-29 19:44
eilius TAVO ir skirtas TAVO ŽMOGUI, bet Tu galėjai jį apgyvendinti eilėraštyje, skirtame visiems,- reikėtų nerašyti kreipinio, galutinės išvados ir ribotis tik ugnies ( kalvystės) metaforomis, kurios tau pavyko:)
2006-10-29 14:13
Pernelyg daug patetikos, asmeniškumų, abstraktumų, esama ir klišių... Noras buvo geras, suprantu... Nepyk.
2006-10-29 12:50
sunku komentuoti labai asmeniškas eiles. Pažymio nerašau.
2006-10-29 12:46
sudievintas žmogus.
ir galiausiai iš mažosios t. truputį taip pabaiga viską permaino.
ir šiaip ramumas ir nuoširdumas. : O)
2006-10-29 12:33
o Tėve ačiū tau!
kad vaikas būdamas žvaigždes stebėdavau
kurias žarstai į dangų tu nuo kalvio priekalo
visas eilis alsuoja būtuoju ir būtuoju dažniniu laiku, tai kodėl šiame posme 3-čioji eilutėj tėvas dangų dar dabar tebežarsto? Stiliaus prasme nelygumai ...
Graži vieta: už tai kad kiekvienam noragui-
vyturio sparnus
o durų vyriui- po tylos prisiūdavai
Tik 'po tylos' yra netaisyklinga. Pakaktų tik 'tylos'...
2006-10-29 12:31
už tai kad kiekvienam noragui-
vyturio sparnus
o durų vyriui- po tylos prisiūdavai
Labai prasmingas posmas
2006-10-29 12:26
Labai.5
Norėčiau aš tokį sūnų turėt :)
Gražiai kalbi apie savo tėvą.Subtiliai taip.