Naktininkas

O vakare,
kai matos saulė dar
ir jau mėnulis matos,
grįžtu į gryčią dviem galais,
nusikeliu nuo aukšto naktį
ir išvynioju.

Paleidžiu ją kamaroj,
kad priprastų prie savęs,
tada per priemenę
laukan.

Kol išsisklaido ji aplink namus,
aš viščiukus surankioju iš obelų
ir sunešu į kūtę.

Nakties kraštais sodybą apkamšau,
egles su varnomis užkloju,
į prūdą duoną trupinu žuvims,
kad žvaigždėmis danguj jos atsišviestų,
po seną latvio dvarą vaidenuos,
pelėda ūkauju
ir miegu patvory šuniu.

Pavargęs pakraščius nakties suieškau,
iš lėto suvynioju,
užkeliu ant aukšto,
paskui einu į klėtį ir tamsoj
miegodamas sapnuoju dieną.