Kūrikai

Eseistinė drama arba draminė esė
Vietovardžiai ir persovardžiai tyčia parinkti tokie, kad niekas nesuprastų, apie ką eina kalba

Veikėjai:        Kisielius – ryškus poetas
                      Venijus – genijus
                      Paksas – irgi poetas
                      Niekšas – ne prie ko
                      Tamsi pusė – poetesė
                      Kiti – irgi poetai

Veiksmas vyksta vienoje miesto kavinėje, nesakysiu kurioje. Viduryje didelė lova, joje sukritę visi veikėjai, prie jų karts nuo karto pribėga padavėjai, nešini užkandžiais, sriubomis, karštais patiekalais ir gėrimais.

Kisielius. Na, aš nesutinku, kad reiktų riboti ateinančių į mūsų puslapį kūrikų skaičių.
Tamsi pusė. Kalba eina ne apie ribojimą, gerbiamasis, o apie atranką, juk ateina bet kas. Kas tik užsimano ir jau dedasi galįs nešioti garbingą kūriko vardą.
Kiti. Teisingai, kiti net nieko nesukuria, o vis tiek vadinasi kūrikais. Aš pritariu.
Kisielius. Kam tu pritari? Kad nieko nesukuria ir vadinasi kūrikais?
Kiti. Ne, aš pritariu, kad turi būti bent kokia atranka. Arba konkursas. Juk galime išsirinkti autoritetingą komisiją, kuri, tarkim, trečiadieniais vykdytų viešą perklausą, ar kaip čia pavadinti.
Niekšas. Trečiadieniais aš negaliu. Man užsiėmimai treniruoklių salėje.
Kisielius. O prie ko čia tu? Ar tave kas skirs į komisiją? Tu paprasto ketureilio nesukuri, ką tu gali spręsti apie kitus?
Kiti. Teisingai, Niekšas ne poetas, betgi kalba eina ne vien apie poeziją, juk yra ir kitų žanrų. O ten Niekšas yra pasižymėjęs.
Kisielius. Pasižymėjęs. Dėjau aš ant tokio pasižymėjimo. Ir išvis, kaip jis čia pateko, ar jį kas čia kvietė?
Venijus. Aš manau, jis atsitiktinai čia pateko. Gal jis kur nugirdo, kad mes antradieniais ir ketvirtadieniais atsitiktinai čia reguliariai susitinkam?
Niekšas. Taip, vyrai ir panelės, aš čia atsitiktinai. Ėjau pro šalį, sakau, duok užeisiu, o čia tokia inteligentiška kompanija, duok, sakau, prisėsiu.
Tamsi pusė. Šiaip tai mes visi čia atsitiktinai susitikom, bet informacija kažkur vis tiek nuteka.
Venijus. O dėl to, kad daug žanrų mūsų puslapyje kurk. lt yra, tai noriu patikslinti, kad vienintelė poezija susilaukia tokio kūrikų antplūdžio, todėl ir vertinti turėtų pasižymėję ir nusipelnę poetinės pakraipos kūrikai.
Kisielius. Visiškai pritariu. Juk kūrikas jeigu sugeba eiles kurti, tai ir kitką tuo labiau sukurs. Todėl komisija, jei tokia bus sukurta, turėtų susidėti iš eiliuotojų.
Kiti. Manau, kad patys kiečiausi eiliuotojai kaip tik ir yra čia susirinkę.
Paksas. Oi, sorry, sorry, aš tai tik šiaip toks vidutinis, aš tikrai ne iš tų pirmaujančių.
Kisielius. Kuklumas, aišku, visų mūsų išskirtinis bruožas, bet tu, Paksiau, nesikuklink per daug. Rašai neblogas eiles ir esi nusipelnęs iš aukštai vertinti kitus kūrikus. Mes gal tikrai galėtume visi tapti ir naujai kuriamos komisijos nariais.
Paksas. Ne, ne, aš iškart turiu atsisakyti, nes ... mhm ... visur nespėju. Labai užimtas, vaikai, šeima.
Kisielius. Na, kaip nori. Kas dar atsisako?
Niekšas. Gal ir aš su apgailestavimu atsisakysiu garbės būti komisijos nariu.
Kisielius. Dar neaišku, ar tau būtume siūlę, dėl suprantamų priežasčių.
Kiti. Kokios tos priežastys? Pavyzdžiui aš nieko nesuprantu.
Kisielius. Nesupranti? Tai reiškia tas niekšas tavęs dar nebuvo išjuodinęs kurk. lt puslapyje. Išvis, man nemalonu būti su juo vienoje lovoje.
Tamsi pusė. Na, mes negalime jo taip išgrūsti, jis gi čia atsitiktinai atėjo.
Niekšas. Labai dėkoju, panele.
Tamsi pusė. O be to, ką gali žinoti, ką jis prirašys, jei jį išspirsime.
Niekšas. Tiksliai, aš galiu, taip, tik pabandykite mane paliesti.
Kiti. Niekas nesiruošia tamstos judinti. Gulėkite, kiek jums patinka.
Venijus. Aš siūlau išsirinkti komisijos pirmininką. Siūlau Kisielių.
Tamsi pusė. O aš kaip tik rekomenduočiau tau tapti komisijos galva.
Kisielius. Argumentai?
Tamsi pusė. Tu pažiūrėk, koks jis produktyvus, kasdien sukala po eilininką. Tos energijos ir darbštumo kaip tik reikia organizuojant ir koordinuojant komisijos veiklą.
Kiti. Kad Venijus yra genijus, dėl to niekas nesiginčija, bet Kisielius yra autoritetas, jis senas kūrikas, visų gerbiamas, o, be to, ir eilės jo kietos, nors ir nelabai suprantamos.
Kisielius. Jos ir neturi būti suprantamos. Čia tau ne vandenėlį pilstyti iš tuščio į kiaurą, ne aritmetika du kart du keturi, čia algebra, aukštoji matematika ir trigonometrija kartu sudėjus. Dar primaišant truputį istorijos, geografijos ir taip toliau visko po truputį, kad išlįstų intelektas ir erudicija.
Paksas. Gal aš kiek būsiu nešiuolaikiškas, bet man labiau patinka aiškios, suprantamos eilės, išplaukiančios iš širdies.
Kisielius. Che, che, che, pasakyk jam, Venijau.
Venijus. Iš tikrųjų. Na, prie ko čia širdis? Juk mes ne klinikoje esame. Aš, pavyzdžiui, savo eilininkus kepu naudodamas susikurtas konstrukcijas, formas, į kurias tiesiog įstatau vienokius ar kitokius tą dieną man atėjusius į galvą žodžius.
Kisielius. Ir galvą, Venijau, geriau patausoti kitiems dalykams. Aš kertu iš peties. Vo.
Niekšas. O man kartą pavyko iš kojos. Užsimojau ir išspyriau tokį eilių apie šermukšnio uogas baltame sniege.
Kisielius. Na, prie ko čia tu ir tavo uogos? Geriau jau tu tyliai valgyk.
Venijus. Aš dar apie save norėjau užbaigti. Esu nenuilstantis poezijos ... mhm ... kaip čia pasakyti...
Kiti. Kas tu esi?
Venijus. Nenuilstantis artojas gal? Bet ne, kažkaip blogai skamba – arti poeziją? Nesąmonė. Gal kankinys? Poezijos kankinys. Ne, irgi negerai. Poezija manęs nekankina. Esu poezijos šauklys. Gal taip, a?
Tamsi pusė. Na, nežinau. Ką kiti mano?
Kiti. Šauklys gerai skamba, ir kadangi tu kasdien duodi vaisių, tai tikrai esi kaip ir toks kasdieninis poezijos šauklys. Lyg kažkur šauktum visus, ar keltum. Kaip gaidys, kad rytais gieda.
Kisielius. Gerai, būsi poezijos gaidys. Ar gaidys gali būti komisijos pirmininkas?
Tamsi pusė. Gaidys negali. Tai būtų kompromitavimas. Atsiimu savo siūlymą.
Venijus. Palaukit, palaukit, aš ne tą norėjau pasakyti. Norėjau pasakyti, kad aš negaliu be poezijos, kad aš kaip į darbą keliuosi ir einu į poetinius labirintus ieškoti aukso grynuolio...
Kisielius. Tu susipainiojai, Venijau. Pailsėk truputį.
Niekšas. O aš siūlau savo kandidatūrą, kad nebūtų renkama iš vieno kandidato.
Tamsi pusė. Tu apsišikęs, Niekše. Aš jau visą valandą kenčiu, kai tu periodiškai bezdi.
Niekšas. Aš atsiprašau. Teisingai pastebėta, namie privalgiau tušintų kopūstų, tai dabar nesusilaikau. Maniau niekas nepastebės.
Kisielius. Von Niekšą, varyti niekšą, kuris negerbia garbingų menininkų ir šika jiems ant galvų.
Kiti. Tikrai, tu jau geriau eik, nes mes valgyti nieko negalime, užsičiaupę sėdime.
Niekšas. Gerai, einu, bet jūs dar mane paminėsite.
Venijus. Eik, eik, meldžiamasis.
Paksas. O vis tik jis buvo doras kūrikas ir nesislapstė už kitų nugarų.
Kisielius. Ir tu, Paksai, susipainiojai. Gal tada negaištame ir balsuojame, bet kadangi yra tik vienas kandidatas, tai net ir balsuoti nereikia, vis tiek turi būti kažkas išrinktas. Tai skelbiu save pirmininku, galite pakelti taures į mano sveikatą.