po mūsų langu
pražydę plukės
pirmojoj šalnoj
po basom kojom
tarp vėsių akmenų
varpeliu skimbčioja
ketursparnės paukštės lizdas
nusilenkus aušrai
numazgojus kojas
turime garbės atnešti
trupinį miglos
užplikytą šaltinio vandeniu
už išmintį
ir tylų palaiminimą
už švytinčią plunksną
suspaustą delne
kurią įpinsim į plaukus
vėjų piemenukui
tą šeštadienio rytą