Ir saulė neteko savo pusės veido

Tribute to Anubi


Tai buvo tuščia šalis
jis apsiavė aukštakulnius
apsivilko suknelę
ir kūnas žėrėjo mėnesienoj
aš jam pasakiau
tu man primeni tą, kurį kažkada
pažinojau
jis išsitraukė kaulinį laikrodį
bet aš negalėjau
nustoti žiūrėjęs nes
jis man priminė tą, kurį kažkada
pažinojau iš Dresdeno puotų
nors niekada ten nebuvau.
tai buvo tuščia šalis
ir saulė neteko savo pusės veido
kai paskutinis autobusas metė
į mane svetimą klegesį
ir katakombose lelijos sužydėjo
jis taip gražiai stovėjo
balto miesto vidury
o aš sukausi ant tilto viena koja
kol puošeivos ėjo pro šalį.
jis apsiavė aukštakulnius
apsivilko suknelę
ir atėjo pas mane
į glėbį
tuščios šalies

per pusiau pramerktas akis mačiau mirgėjimą
ir saulė neteko savo pusės veido