ashes to ashes [part II]

visose užsirietusiose rankovėse po
šalčio stiklą nuplieskiantį norą keltis
iš savo lovos my dear tavo būvimas čia 
nepalyginamai keistas ir neaiškus savo
intencijomis springstantis oro granulėmis
dygiai šylant saulei šalta veido išraiška
gaudantis vėjo gyvių trajektorijų signalus

pustomais plaukais prisiartinusios dienos
iš praeito gyvenimo – buvau tada dar vaikas
my dear atėjai jūros dumbliais ir druska
dvelkiančios gatvės brėžiais po savo miestą
rasojančiom vijoklių sienom kadaise paklydau 
dabar tik iš uosto išplaukusi galiu sugrįžti

prie švyturio tylių plojimų prie vyriškų rankų
akių prie kūno alsuojančio smuklės garais
tu kasdieną miegojai su mūza my dear ir
šiandien jau nebesvarbu kai stoviu ant krašto
kai gaudau vėjy glūdinčią negyvo vandens aistrą

uodžiu vienatvę sklidinų medaus laukų
dabar jau vietoj pykčio laikau špygas kišenėse
ir nebuvusios kelionės vėžių bilietus
jūros žuvėdros my dear vakar naktį pabudo
nuo tykaus šypsnio mano veide pasigirdusi
tavo ausy vyriško rezginio sieloj nuščiuvau
krentančio vandens žvilgsnio apimta