bp

nusilupa žievė žvyneliais rankos ima blykšti
ir permatomą lapą skelia sraigė kai pirmykštį
išrango kelią ir aplink lyg bėgiais pirštais slenka
užtenka jai drąsos tik kelio gaila neužtenka
delne jos žymės susilieja ir ženklais pavirsta
o atsidususi būrėja žvakėje ištirpsta
ir kūprinasi sraigė it pajūrio smėlio kopa
dedalo nesulaukianti žavingoji alopė
pašoka virš savęs ir nebenori nusileisti
o sūnūs tylūs akmenys nebando jos nuteisti
virš smėlio susisiekiančios šešėlių dalelytės
apgaubia kūno kontūrą ir jau seniai belytės
ateina karavanais smėlio moterys auksinės
pasitiesia po kojom nukabintą saulės dvynę