Niekas

Ateidavai čia ir tylėdavai
Buvai kaip kirminas – tylus toks – kriaušėje
Kaip kintantis slėgis paukščio plaučiuose
Kas naktį rakinami oro vartai
O už jų

Tik vaikas augo per greitai

Sudieu
Sudieu
Ieu
I e u


Šakom į drumstą akių dugną
Obuolių kvapas tai garsas tai vaizdas
Aš laukiu rudens kai mirtis pasiima miegančius
Laukiu to broli, o gal
Toks menkas Dievas mano delne
It žvirblis

Om Mani Padme Hum

Šitie skalikai matavo mano kūną
Šešiomis pėdomis link žiemos
Baltasis vilke
Sakau
Užrašyk, nukraujuok

Ašarų liaukom
Ašarų liaukom

Pasaulio patepimuose
Įmerkęs
Dantis į mano kūną

Būsiu didelis
Ir kantrus

Kai prisiūsi plaštakas prie veido

Bijosiu savęs kaip tavęs ir per amžius

NIEKAS