Man ruduo - kvepiančios saulės žibėjimas,
pageltusių lapų šiugždėjimas gatvėj,
lietaus barbenimas į langą vėlų vakarą,
šiltas arbatos puodelis rankose,
mano raudonas kambarys,
mintys,
polėkis.
Man ruduo - švelnumas ir šiluma,
ilgas šalikas ir pirštinės,
svetimų pokalbių muzika,
tvirtas apkabinimas,
bučinys,
akių mirksnis.
Mielieji, kažkada buvau jau dėjusi šitą tekstuką [kitais nevadinu savo "tekstukų"] ir įvertinimai buvo kur kas įdomesni. Tame ir esmė, kad man neįdomu tie skaičiukai, o komentarai.
Chiavee, kodėl Jums šis tekstukas atrodo toks niūrus?
Ok, man įdomu tik skaityti. Aš stipriai stoviu už savo tekstus, nes man kokio nors Laimono Inio nuomonė apie mano kūrybą labiau imponuoja, jei eilinių raŠYKĖlių..
Visgi, labai ačių tiems, kurie išsakė konkrečią kritiką, o ne padrikus "niekalas".
nepatarčiau kreipti dėmesio į tokių žmogelių, kaip MikroGėliaktronika, komentarus. pasaka: va taip dyksta grafomanai. pamokymas: va:(. pagirtina viena: kad autorė rašo tai, ką nori rašyti. bet prie nieko gero tai neveda, kai kalba eina apie tai (na, goootika, ruduoooo, arbataaa, lietuuus (beje, pastarųjų trejų prašyčiau neteršt)). jei, sakot, norėjosi šilumos ar kažko panašaus (pilnos rašyko pakampės, tik spėk skaityt, kol neiškuolino), tai patarčiau:
1)arba nepublikuot;
2)arba rašyti taip, kad nesupykintų (visom prasmėm);
3)arba nerašyti;
4)na, bent jau nerašyti punktais.
va.
Jau paskutinės eilutės nesinori.
Dar įvaizdžių galėjai paieškot ,tiesiog, kad nebūtų monotonijos (pabandyk sukesit žodžius iš paties eiliaus - dažnai visai įdomūs dalykai išeina, pvz.: koks nors kaštoninis vėjas:))
Bet kvepianti saulė patiko:)