Įteka išteka upės iš įsčių
Kolboj tuščioj tavo šviesą supylęs
Klausosi girgždančių lapų menhyras
Mirtina būtų žaisti ir klysti
Kraujas tai garsas o garsas kaip vynas
Spengia kaip žiemos kaip šukės pabyra
Tostus pasiūlo į grožį jaunystės
Kūdikiai ąžuolo gyslom raukšlėjas
Stiklą pažadiną gilų ir tyrą
Mano drabužiai nuogi link alėjos
Pagrbintas budelis tavo tarp vyrų
Svetimas kūno žydėjimas spengia
Angelus vartuose šaudome budinčius
Švokščia gyvatvorių celės tarpudančiais
Kilpose naktys o dienos žabanguose
Miegantys aštrūs sapnai tavo budelio
Kraujas tai garsas o garsas kaip vynas
Kūdikio šypsena senstanti rankose
Liuokteli grakščiai į sapną it pudelis
Baltas ir tavo vokus atrakina
Vaškas obels ir šalna ima brangti
Dievo oda pagesvėjanti rudenį
Kraujas tai garsas o garsas kaip vynas
Meldžiasi tiltai virš upių virš rūko
Ašarų liaukomis druskos kristalais
Varva kaip vaškas kaip sužeistos kalės
Kelio tiek daug tarsi žingsnių pritrūkom
Grįžulo ratai tik rėtyje malės
Mes buvom kiauri nužydėjome liepomis
Kur pakaruokliai čia noko ir supos
Įsisreigė žemėn visatos spiralėm
Iš degusių knygų pakilom idėjom
Kaip dargana nupiešta tavo lūpomis
Šokom į vandenį tylai paliepus
Rudeniui mirštant ir man nusidėjus