Groteskiški užkalbėjimai

Baltai apsigaubusios šmėklos
Nešinos praeitimi
Kaip fazanai lengvai ir grakščiai
Per ištirpstančias sienas
Kuždasi šnibžadsi
Užkalba
Žvakėmis ledinėse rankose
Beprotybės akmenis renka
Ir smilko kūną kliedėjimuos
Binto kaukėmis tartum fantomai
Kuždasi šnibždasi
Užkalba

Tavo baimė miegos
Čia tamsa
Jeigu nori nupiešiu tau šviesą
Čia jaukumas miglos
Netgi priešo klasta
Tau prie kojų nutūps,
Panorėsi?

Baltai apsigaubusios šmėklos
Nešinos paslaptimi
Kuždasi šnibždasi
Užkalba
Beldžia į langą besvore kriaušės
Šaka
Bežvaigždžiu lubinu
Auga į kūną įauga
Kuždasi šnibždasi
Užkalba

Tavo pudeliai -
Tavo šilti juokdariai.
Ir mirtis miega šilko kokonuos.
Būsim budeliai,
Nuodėmių sodo kariai
Tavo paukščiai - plieniniai
Drakonai

Baltai apsigaubusios šmėklos
Nešinos pamišimu
Krištolo grifine malšina
Vienišą agoniją
Pakastą po rožių krūmu
Kuždasi šnibždasi
Užkalba
Ir kartais dar dunksi širdis
Juodžemių karalystėje
Vis labiau ir labiau
Panaši į akmenį

Tavo šventiniai rūbai-
Paslaptis atrasta.
Čia košmarai tikių kambarinių.
Jeigu tu panorėsi,
Prie kojų klasta
Šlovins tamsą raupsuotieji
Žvangant grandinėms