b.d. išpažintis (apie moterį)

rytais mano moters krūtinė
pasidengia blankiu dūmeliu
ir sūpuoja sūpuoja
oro kamuolius taip
tykiai įkvėpiant
ir iškvėpiant
visuomet rytais
regiu ją tokią --
drebančiais vokais
nugairintais miglų
išryškėjusiom apgamų
dėmelėm palei pilvą
ir pečius

šitaip pernakt
tave stebėdamas
pažinau žvaigždynus
ir planetų orbitinius lankus
aušros tekėjimą iš
rytinio kalno urvo
ir leidimąsi į išgraužtas
smegduobes vakaruose
naktigonių užkalbėjimus
raminant baikščius gyvulius

mėtaujėlo mėtaujo
rymokit pakalnėj sugulę
mėtaujėlo mėtaujo
saulala greit užkils

kai mano moteris
guli taip ramiai
išbalintu veidu ir
dulkių kruopnelės
krauna jau 9 sluoksnį
kai susikryžiavę
šešėliai drebėdami
slepia jos
kūno nuogumą

galvoju --
mirtinoji tu mano
mirtinoji

o lėktuvai už lango
vis kyla ir leidžiasi
kyla ir --

mano moteris gilesnė
už tavo švytėjimą