***

Magdalena –
Mintimis tau plaunu
Kojas.
Numiręs traiškanose
Sapnas it
Svilinamos kiaulės
Kvapas klaidžiojant
Po Dievo motinos
Miestą
Turguose gatvių sienose
Magdalena,
Nejau tavo pėdos taip
Dvokia
Ir primena rytus užkūtėj
Šunims lakant iš balų
Tas žviegimas, Magdalena,
Ž v i e g i m a s
Duri ir nepataikai
Nepataikai net iš šešto
Karto
O jos akys Bodlero tekstais
Žvelgia, Magdalena, ir
Aušta
Po truputį viršum miesto
Vynu tau plaunu kojas,
Magdalena.