Auštant lyja sapnais
iš bundančio angelo delno
žvaigždžių dulkės
plevenančios tarp čia ir dabar
atveria duris
į savąjį Nieką
nustemba
suradę save ir kaimyną
sėdint po smilgomis
lyg du vabaliūkščius
veidrodiniuos pasauliuos
geriančius lietų