Išsiskyrimas

Sėdėjome ant tik ką prasikalusios žolės. Vabalai ir chtoniškos pelės jau krutino ūsus ir ritinėjosi po rasą. Pagrindinis fabriko kaminų korpusas švilpavo: “ Aš esu obeliskas, undinės niekad nematęs“. Zebras kito žemyno kampe žindė savo vaiką.
A. pliaukštelėjo delnais, švelniu smurtu užgaudamas orą. Trys limuzinai išsirikiavo prie didžiausiojo obelisko – galingiausio gargaliuojančio kamino.
A. linktelėjo - ženklas, jog jau laikas.
A. kelis kartus atsigręžė, bet ėjo tolyn nuo manęs tiesiai, tvirtai, nedvejodamas. Neturėjau teisės delsti.
Priėjusi prie pirmojo limuzino pasibeldžiau. Atsidarė durys.
Pirmiausia, ką pamačiau, buvo kanarėlės kraujas – juoda kraujo Bala, įsisiurbusi į automobilio grindis.
- Miela Bala, - pradėjau nedrąsiai – Laba diena.
Bala atsitiesė ir lengvu judesiu pasitvarkiusi plaukus iškošė:
- Atsiknisk.
Stipriai ir staigiai užtrenkusi duris prisiartinau prie antrojo limuzino. Langai buvo išpjauti, net nepriėjęs artyn galėjai matyti, kaip salone vyksta balsavimas.
Paėjusi į šoną lukterėjau.
Po minutėlės buvo nuspręsta: A. šiandien privalo būti pašalintas.
Trečiasis jau buvo pradėjęs važiuoti. Nė akimirkos nedvejodama šokau ant limuzino. Atsisukusi pamačiau perkreiptą Balos veidą: net springdama iš įsiūčio į mano pusę mojavo lazda. Skubiai nušokau žemyn. Kaulai susilietę vienas su kitu pasibučiavo – pasirodė kibirkštys. Nuliūdusio zebro vaikas kito žemyno krašte šlapinosi ant paparčių.
- Miela Bala, aš nuoširdžiai Jūsų atsiprašau. Be to, norėčiau Jus pakviesti kavos.
- Popiežiui drįstum paskambinti? Kas tau apmokės komunalinius mokesčius? – atrėžė kanarėles kraujas.
- Mhmh, - atsakiau.
Petražolės krapai, čiobreliai, liepos, bazilikai ir rūgštynės – šios žolės augo aplink gargaliuojantį fabriką. Saulė jau buvo pakilusi, pelės vartėsi kūlversčiu ir garsia cypčiojo.
Vizitinė Balos kortelė nemaloniai dilgčiojo – ją buvau įsikišusi į liemenėlę.
Taip ir neišgėrėme kavos.
Į kito žemyno kraštą atvykęs Popiežius paglostė zebrą bei jo jauniklį.
A. iš tikrųjų buvo pašalintas: daugiau niekad nemačiau apmokėtų komunalinių sąskaitų.
„Aš esu obeliskas, niekada nematęs undinės“ – pritariau išgražėjusiam fabriko korpusui.