Kalbėsiu

Kalbėsiu pilnaties blausa,
Rugpjūčio gelstančiom ražienom,
Obels šaka brandžiąja, ta, kuria
Svari našta atrems į tavo sieną.

Viltim, viltim ir dar triskart viltim
Praeiti kūlgrinda, surasti brastą,
Apgaule optine- akustine, kad tik
Mes stovim netekantys, o nekantriai bręsta

Laukinio laiko alkana širdis,
Kai žvaigždės dengias patina, pelėsiu.
Jausmais ir žodžiais, gimimu- mirtim
Kalbėsiu tau.

Tikėsi?