2006-04-12 14:58
tikėsiu; vai, koks gražus...:))5
2006-04-12 11:49
tikras eilėraštis,
labai gerai
2006-04-12 11:44
geras, tik šiek tiek yra tokio pumpuojamo deklaratyvumo
4.
2006-04-12 11:43
jau tikiu :)
2006-04-12 11:32
žinoma,tikėsiu...jei tik praeisiu per savo kūlgrindą," kai žvaigždės dengsis patina, pelėsiu"
tavo išmintis beribė, skalsiai rašai, bet tiesiai į dešimtuką.
2006-04-12 11:14
O kūligrinda kartais ne gal.l turi būti? 3,5
2006-04-12 10:31
gan gerai skamba. Tik man problemėlė kilo: kas yra patina/s?:)
2006-04-12 09:42
hm, vardan rimo "tiksi" keisčiau "bręsta". 4-
2006-04-12 09:07
Pirmo posmo dvi paskutinės eilutės - yra nesusiderinimo svari? svaria? atrems? atsirems? - truputį neaiškus emocinis krūvis, ką norėta tuo pasakyti...
antras posmas - iš viso penkis kartus viltim (matematika paprasta :)) Žodis "triskart" - suprastina. Paskutinėje eilutėje po "Mes stovim netekantys" eilėraštyje įvyksta lūžis, tarsi randama išeitis, yra atomazginis elementas.
"o nekantriai tiksi" galbūt reikėtų pradėti iš naujos eilutės ir be priešpriešinio jungtuko (atrodo, jei nepamiršau...) "o"... Jis duoda kažkokį buitiškumą, priežastingumą, apskritai, neatlieka čia jokio vaidmens. Tarsi atsikvėpimas, tarsi pauzė būtų "nekantriai tiksi".
Žodžiai gamtiški: pilnatis, ražienos, obels šaką, kūlgrinda, net kiek archaiški... Mano ausiai žodžiai optine - akustine pasirodo kiek svetimkūniai.
Paskutinis posmas vientisiausias.
Tikėsi? Ką jis šitame eilėrašty reiškia? Kalbėsiu - tikėsi? Jaučiu, kad patikėti galiu, autorius pakankamai nuoširdus...
Bet kaip eilėraščiui pritrūksta organikos, o gal tiesiog daug daug darbo, nes jau tokie tie eilėraščiai - turi sugaudyti kiekvieno individualų tekėjimą, suvaldyti kalbos bangą, išlaikyti sklandžią struktūrą.
2006-04-12 08:53
Gražu,lyriška...tik antras sulpelis skamba ne taip.
2006-04-12 08:40
"Laukinio laiko alkana širdis" - gražu...
o šiaip toks su trikdžiais pasirodė... :)
2006-04-12 08:14
aš šiuo eilium tikiu.puikus.
|
|