Varnos sūris

Norėjau gaut iš varnos sūrį
Ir, apsimetęs lapinu, giriu -
Kokia graži!.
Akutės it žvaigždutės
Iš naktelės žiūri.
Ir, regis, visą Paukščių taką, 
Po sparnais neši...
Ėgė, o ką laikai snape?
Ar ne mėnulis bučinėlį siunčia?
Bučiuokis, džiaukis kol jauna....
Tačiau girdėjau
Kad gražiausia būni,
Kai gerklėje daina...

Ir laukiu - išsižios ir.. amen.
Sūris – Prano..

Bet varna buvo nekvaila
Pakreipė uodegą- tykšt! tykšt!..
Ar velnias nunešė mane
Dėl varnos sūrio šitaip apsi-ikt..