...atavizmai

Brazda barzdočiai mediniuose guoliuose,
    neša taiki pribuvėja paklodę, -
    seną vynios, o jaunesnį pagojuose
    saldžiai sūpuos, išlinguodama odę.
Barzdą pagarbins, seife užrakindama,
    lūpom šermukšnį nulenks sau prie kojų,
    švelniai volios verbom išdabintuose
    patvorio gojuose, ech išrimojusi
Kauką nakties –pastoralių globėją,
    akmenį ritantį nuožmų prekeivį,
    žvilgsnį, pražiodytą stingdančiam vėjyje,
    sunkų kritimą į širdgėlos laivą.
Stovi lig kelių basmos upelyje, -
    plaukia žemėtomis kranto žiaunomis
    žlugtas raukšlėtas, išklydęs iš kelio, -
    capt, ogi rūbai čia jos nepaliaujamai 
Mąžta, sunyksta, pakyla į dangų,
    pliūpsnį patyčių, išpurvinto juoko-
    švyst- kaip relikvijų vėrinį brangų
    plieno nasrams išnarinto apuoko.
Būk apsupty, būk verbų primuštoji,
    neatsigręžusi meski per petį
    juoką barzdočių, vynioki prie kojų sau
    pynę vaistingų velykinių metų.