sell_me_buy_me_

Tu užmiegi kaip vaikas ant narkomanės kelių
Toks nedrąsus dėl smaugiančių rankų.
Toksai šaltis... ne kaip tūkstantis venų takelių
Atpalaiduoja tik skausmas, lyg juokas gyvybių šešių.
Sustyra, sucypia, pabąla kvapai,
Nebijai- juk seniai negirdi jų.
Mulkio šypsena, lūpoj kraujuotoj ir štai-
Paskutinis laiptelis i rojų.
Pasiskolini dar vieną naktį ant cemento dangaus,
Sumautą bepročio laukimą migdai.
Kad nepabustų kad nepajaust. Troškina.
O tu juokiesi vėl! Bokštai lediniai. Laukimas.