ta begėdė MiRtIs

Mirtis jau slenkstį mina.
Tuoj dalgiu užkapos.
Šalčiu veidan alsuoja,
Kvapu degtinės guodžia.
Kažkas kažkur įpylė
Ir ji, kvailė, išgėrė.
Dabar girta artėja,
Pašonėj griuvinėja.

Už lango šunys kaukia,
Ir jie jau mirtį jaučia.
O gal degtinės kvapą?
Pažįstamą, nesena...
Jau spaudžia rankeną mirtis,
Ir eina tyliai pravėrusi duris.
Alkoholio kvapą staiga tu pajunti,
Taip graužia nosies šnerves
Ir užgula ausis...
Mirtis, ji jau kalena
Protezais nenaujais,
Akis stiklinė vartos
Ir gąsdina rytais.
Nes ji dabar kaimynė
Ir čia apsigyvens,
O kai suklysi kartą-Iš naujo pasibels...