Kai baltą avelę kankina nerimas
neprimink jai
kokios gražios būna dabar žiemos.
Kai bitės liepžiedžiais gardina medų
pasistenk
nuramint susiglaudusias pienes.
Kai užutėkį sudrumsčia laumžirgio mirksnis
nekvėpuok
v ė j a s v i s k ą u ž u o d ž i a.