Atestacija

Vieta – vieno N miesto dramos teatras
                          Laikas – XXI amžius
                          Veikėjai:  Pelytė Pūkuolytė
                                          Laimė – sekretorė
          Galimas vardų arba pavadinimų sutapimas yra grynai atsitiktinis.
Laimė. Pelyte, nepamiršot, kad šiandien atestacija?
Pelytė Pūkuolytė. O velnias, pamiršau. Jau būčiau į Vokietiją išskridus. Gerai, teks pasilikti.
Laimė. Čia jau laukia kai kurie. Išvis, kažkoks sujudimas, nerimas jaučiasi tų aktorių elgesyje. Tarytum kitų darbų nebūtų, ane?
Pelytė Pūkuolytė. Ane ane, matai jie kažkokie išlepinti, prijaukinti prie teatro. Bet nieko nepadarysi, gyvenimas vyksta ir už šių sienų. Čia mes pasitarėm su paukščiu, ai ką čia slėpti, su Varniniu, ir jis man nurodė sudaryti  nedidelę trupę pagal kokį nors vienijantį požymį, o visą kitą balastą palikti už borto.
Laimė. Tai įsivaizduoju, kas čia darysis.
Pelytė Pūkuolytė. Atšauk mano bilietą ir kviesk. Kas ten laukia?
Laimė. Oi, labiausiai tai čia tas Pentukas veržiasi.
Pelytė Pūkuolytė. Puntukas, Laime, Puntukas. Kitaip aš jo nesiruošiu vadinti. Kiaulė, per paskutinį balių taip priskreto, kad aš su juo... hm... žodžiu, prižnaibė visą krūtinę, papų ieškojo. Įsigeidė, mat, duok jam papo.
Laimė. Ir rado?
Pelytė Pūkuolytė. Ne ten ieškojo.
Laimė. Na, aišku, jis tai neeilinis chamas. Gerai, kad man neteko ta laimė pažinti jį artimiau.
Pelytė Pūkuolytė. Neduok tu Dieve, koks maniakas. Jo neleisk. Pasiųsk jį, hm, na tu žinai, kur jį pasiųsti.
Laimė. Žinau, žinau. Pasiųsiu tikrintis sveikatą.
Pentukas (įkiša galvą pro duris). Pentukas, labai atsiprašau, atnešiau sveikatos pažymėjimą, taip sakant. Esu sveikas ir galiu dirbti.
Pelytė Pūkuolytė. O pažymą, kad nedirbate Marijampolės dramos teatre ar atnešėte, pone Puntukai?
Pentukas. Pentukas, labai atsiprašau. A, šitą irgi reikia?
Pelytė Pūkuolytė. O kaipgi.
Pentukas. Atleiskite, nežinojau. Bus, tuoj pristatytsiu.
Pelytė Pūkuolytė. Neskubėkite, nedega.
Pentukas. Ne ne, aš tuoj. Vieną sekundę. Tuoj bus. (dingsta)
Pelytė Pūkuolytė. Kas sekantis?
Laimė (iškiša galvą į koridorių). Sekantis? (Pelytei Pūkuolytei) Masiulskis.
Pelytė Pūkuolytė. Iš Seimo?
Laimė. Nežinau, tur būt.
Pelytė Pūkuolytė. Kviesk ir palik mus.
Laimė. Gerai. (išeina)
                            Įeina Masiulskis
Pelytė Pūkuolytė. Gerb... oi, tpfu, čia jūs.
Masiulskis. Aktorius Masiulskis.
Pelytė Pūkuolytė. Taip taip, žinau. Sėskitės.
Masiulskis. Aš dėl darbo...
Pelytė Pūkuolytė. Deja deja, vargiai galėsime jums padėti. Gal Darbo birža...
Masiulskis. Aš vaidinau filme "Niekas nenorėjo mirti"...
Pelytė Pūkuolytė. O kas gi nori? Niekas ir nesiūlo jums mirti, tiesiog... (skamba mobilus) atsiprašau. Taip, klausau... ne, nebūsiu... užsiėmusi. Gal vėliau... iki. Taip, apie ką čia mes?
Masiulskis. "Niekas nenorėjo mirti" toks fil...
Pelytė Pūkuolytė. Na, ką čia jūs vis apie tą mirtį, aš nežinau. Na nemirkite, argi aš jūsų prašau. Noriu pasakyti, kad teatras dabar eis kita kryptimi – šokio ir sriubos kryptimi. Ar jūs matote save šioje situacijoje ir šiame pasirinkime?
Masiulskis. Dar ne, bet...
Pelytė Pūkuolytė. Matot. Bulves skusti mokat?
Masiulskis. Mano žmona puiki virėja.
Pelytė Pūkuolytė. Žmonos tai jūsų tikrai nedarbinsim, atsiprašau, jūsų jau nėra kur dėti, jei dar su žmonomis pradės eiti...
Masiulskis. Ne, aš tik norėjau pasakyti...
Pelytė Pūkuolytė. Aš supratau, supratau. Sakykit pas Varninį jūs vaidinote?
Masiulskis. Taip, "Dešimtyje varniukų", oi, atsiprašau, „indėniukų“
Pelytė Pūkuolytė. O kelintą? Ar tik ne šeštą?
Masiulskis. Ne ne, aš anksčiau numiriau...
Pelytė Pūkuolytė. Vėl jūs apie tą mirtį, kažkoks jūs šiandien depresuojantis. Gal ateikit rytoj.
Masiulskis. Tiksliau buvau nužudytas...
Pelytė Pūkuolytė. O Dieve. Gerai, aprengsim jus uniforma ir pastatysim prie durų, atlikinėsite portje vaidmenį.
Masiulskis. O teksto daug bus? Aš labai gerai išmokstu ilgiausius monologus. Dar amžinatilsį Miltinis sakydavo...
Pelytė Pūkuolytė. Na, pakaks. Nenoriu, kad mūsų Varniniui priešpastatytumėte kažkokį ten Miltinį. Tegul ilsisi žmogus. Eikite.
Masiulskis. Dėkoju tamstai. O dar aš vaidinau Vilių Švarckopfą...
Pelytė Pūkuolytė. Eikite.
Masiulskis. Gerai, kitą kartą, iki malonaus. (Išeina).
Pelytė Pūkuolytė. Sekantis.
Balandytė. Aš, aš sekanti.
Pelytė Pūkuolytė. Galit nesisėsti. Kalba bus trumpa.
Balandytė. Oi, negąsdinkit, vadove. Aš visą gyvenimą scenoje, kitur savęs ir neįsivaizduoju.
Pelytė Pūkuolytė. Jūs neteisingai mane supratote, jums nėra ko baimintis, jūs liekate.
Balandytė. Aš vis tiktai prisėsiu, kojas pakirto. Jūs taip netikėtai mane pasitikote, aš visa, kaip čia pasakius...
Pelytė Pūkuolytė. Nusiraminkit, jus gelbėja jūsų pavardė. Sakykit, Balandis jums ne sūnus?
Balandytė. Na kodėl visi mano, kad kiekvienas gražus vyras yra būtinai mano pagimdytas. Ne visus juos aš pagimdžiau. Yra ir daugiau gražių moterų, kurios irgi nusipelnė žmonijai.
Pelytė Pūkuolytė. Aišku. Balandis mūsų teatrui yra pageidautinas, kaip, beje, ir Paukštė arba Gaidys. Ta prasme, visus suburti po vienu stogu.
Balandytė. Atsiprašau, bet gi čia teatras, o ne Kaišiadorių paukštynas.
Pelytė Pūkuolytė. Senoviškai mąstote, gerbiamoji. Anksčiau galėjo būti samplaika visokių krypčių ir koncepcijų. Dabar labiau specializuosimės į šokį ir sriubą. Ir kolektyvas turėtų būti šia prasme ir kitomis prasmėmis vieningas ir ta vienybė galėtų atsispindėti tame tarpe ir pavardžių giminingume.
Balandytė. Ak šit kaip. Tada labai čia tiktų ir amžinąatilsį Genys. Kiek mudu kartu suvaidinom.
Pelytė Pūkuolytė. Na, pagaliau supratote. Gaila ir Sakalas trumpai pas mus tepabuvo, grįžo į Kanadą. Na, bet ieškosime kitų.
Laimė (įkiša galvą) Sakalas čia, dar neišskrido.
Pelytė Pūkuolytė. Neišskrido? Oi, visai susipainiojau šioje paukščių migracijoje.
Balandytė. Vilniuje dar yra toks Karvelis, bet nepagalvokit, kad mano vyras, tiesiog toks sutapimas, taip sakant.
Pelytė Pūkuolytė. Tiksliai. Labai dėkoju už informaciją. Jei dar ką prisiminsite, užeikite. Tarp kitko, pamenu jūs vedėte laidas apie virtuvę. 
Balandytė. Taip, buvo toks papildomas užsiėmimas.
Pelytė Pūkuolytė. Ką gi, jei nepamiršote, galėsite ir čia papildomai tuo užsiiminėti. Turiu omenyje sriubos kryptį.
Balandytė. Puiku, visada dievinau eksperimentus ir naujoves. O kiek aš receptų turiu užsirašius. Kitus net ir dabar atsimenu. Štai vienas, pavyzdžiui: pusė šviežio kopūsto...
Pelytė Pūkuolytė. Gerai gerai, užteks. Kitą kartą, dabar labai nėra laiko.
Balandytė. Rytoj. Rytoj aš atnešiu savo firminę sriubą. Pirštus apsilaižysite. Iki rytojaus.
Pelytė Pūkuolytė. Iki iki.
                                  Balandytė išeina.
Pelytė Pūkuolytė. Laime.
Laimė. Aš čia.
Pelytė Pūkuolytė.  Atnešk etatų sąrašą. Ir pasakyk, kad daugiau nieko nepriiminėsiu. Tegul seka informaciją skelbimų lentoje.
Laimė. Gerai, nors čia nieko beveik ir nėra, tik Puntukas uždusęs atlėkė su pažyma.
Pelytė Pūkuolytė.  Taip greitai? Pasakyk jam, kad būtina pasiskiepyti nuo paukščių gripo.
          Laimė išeina ir tuoj sugrįžta.
Laimė. Štai. (paduoda sąrašą)
Pelytė Pūkuolytė.  Hmm... mm... Varnaitė. Gerai, čia gerai. Toliau... hmm... Svobodnas. Na, jis tai iš karto laisvas, pats taip pasirinko. Taip... hmm... Žirgulis, Žirgulis... kokias jis man sukelia asociacijas? Cha, Pegasas. Tinka. Toliau... toliau nieko gero nematau. Nebent Pyragas, kažkuo primena lesalą.
Laimė. Bet jis ne aktorius.
Pelytė Pūkuolytė.  Tikrai? Nieko, vaidinti daug pastangų nereikia. Tinka. Pervesk jį į aktorius.
Laimė. Gerai, bus padaryta.
Pelytė Pūkuolytė.  Beje, o kokia tavo pavardė, Laime
                                          Pabaiga