Kowno est Kowno

Mano šansai paskendo jau Šančiuos.
Vilijampolėj – perkamos Vilijos.
”Ponas, Dolski, paduok man rožančių:
ištekėsiu už popiežiaus mylimo”.
    O pro Kauką tekėsiu į Nerį,
nes nebus jau linksmiau, kaip Linksmakalny.
Aš sugrįšiu į Fredą pas Meri,
jeigu lauks dar krūtis laukiamajame,
    visos lūpos ant “Krupniko” lašo.
Atsigulsim bažnyčioje įgulos,
liesis maldos smetoniškai gražios.
Mano pergalės – amžinos lygiosios.
    Vagonėlis sustos Aleksote,
guls keleiviai ant bėgių Žaliakalny.
Aš galėčiau varpais jiems pagroti.
Na, ir kas, kad vaikams dar negalima
    susilaukti vaikų net už kyšį.
Neužkišiu jau litais “Metropolio”.
“Pirkit laisvę! “ – alėjoje plyšaus.
Be aliejaus prarysiu tą nuopuolį.
    Tos su išore kvies dar į vidų:
viskas perkama, viskas parduodama.
Jei mokės  –  kelsiu Vytautą Did (yj) į
ir iškasiu čia jūrą tą Juodąją.
    Girdys žirgus taksistai lietuviai,
los patrankos dar pilnačiai šviečiant.
Naktį Nemunas dings lyg nebuvęs.
Kam jo reikia? Juk teka kauniečiai.