ši siena aukšta
sunki
masyvi
neperžengsi
nesulaužysi
tik nematomas
vienatvės brūkšnys
aplink kurį
neveikia gamtos dėsniai
viskas atskirai
medžiai upė
teka saulė
kalbasi žmonės
ten už ribos
nieko bendro su manimi
varinėju ratu mintis
lyg nusususių
gailiai mekenančių
avių bandą
nustumsiu
gal nugarmės
į bedugnę