paupių prarajoj
apvyniok
savo naktį nakčiausią
tvarsčiu -
šimtu ugniažolių -
tu tik eik
palaikiui
nes prieš vandenį
gena mane
tolimi artimi
pamirštieji -
sužvejok -
išburta
amžinai užprašyta
kaip žolė aš plaukiu
tau į ištiestus delnus