Tiesos momentas

išeidamas
pažvelgiau į veidrodį
pirmą kartą
pamačiau
savo tikrą
ištinusį sunešiotą
man nepatinkantį veidą
nuvalkiotą skudurinį kamuolį
iš skiaučių
jeigu kas tokį
matė kur nors
šiukšlyne
akis
kuriose brastos smėlis
be gilumos
kojų nešlapina.
už jų pilkoji masė
it asfaltas
karštą vidurdienį
juodu prakaitu
alsuojantis
ir rūksta pykčio kamuoliai
pro visas skyles

kokia laimė
pagaliau radau drąsos
save sau
parodyti