Poezijos kraujas

tavo  žodžiai
vėsios  ir  karštos
eilutės
dainuojanti
baltoji  paukštė
aukso  snapu
žvaigždžių
paradus  lesanti
bėgi  rytmetį
per svaiginančiai
klampų  moterišką
žolės  kilimą
šluostai  ašarotas
gėlių  akis
negeri  vandens
nors  šniokščia  liūtys
klykia  žuvėdros
blaško  audros  laivus
tavo vandenynuose
kai  prispaudžia
granitinė
praradimų  siena
ištirpini ją
skaidrėjančiais  jausmais
kosmoso  ūkuose
sužvarbusią  sielą
viltimi  apžavi
nušvinti  perlais
kai  nuteka  eilutėmis
kūrėjo kraujas