Tai sala, kur kiekvienas medis
primena eremitą,
balkšvų, išretėjusių kaulų
ir ligotą tylėjimo įžadais.
Jie taupė save
iš žvyro ir jūržolių plaušų,
tad žodį menkiausią
po abitu slepia
lyg būtų pats paskutinis,
todėl – keliantis nerimą
ir šiaušiantis alkanus vandenis,
pernelyg alkanus, kad
pašaliečio akis prijaukintų.
Jie klajoja krantais
susisupę į nuskalbtus audeklus,
ir iš tolo,
dar nepriplaukus
granitinių fiordų, girdėti
čaižiai kaip girgžda
kerpėtos rankos
jiems glostant paukščius –
tokį garsą išgautum
trindamas kaulą į kaulą,
ne ugniai įdegti –
kad šiurpai sutekėtų po oda.
Jų akis prisiminki ir aiktelsi
lyg iš miego pakirdęs –
jei šalia tuo metu
bus draugai arba mylimoji,
nuo tavęs jie atatupsti trauksis –
šitaip vengiam raupsuoto,
užanty nešančio žinią,
jog visa artėja į pabaigą,
visa, kas rodėsi šventa,
tvaru ir labai išmintinga.
Aplenksim šią salą –
nesam pritaikyti vienumai
ir garsams, panašiems
į mechaninį kosmoso bildesį –
toks suluošina sielą
ir švelniausiai iškvėptą žodį
užnuodija –
tokį ištvertų nebent
paminklinės plokštės arba
kurie meilę daigina
iš akmens ir arktinio įšalo.
Mes ne tiek tobuli –
tad grįžtam į klegančius miestus,
čia žibintai – ir tie
išsipasakoja nė neužkalbinti,
į gausmą gamyklų,
į užuovėją juoko ir saulės,
kad iš kraujo išplautų
kaulus korėjantį stingulį.
Tačiau nenustebk, jei kada
minioje sušmėžuos
kerpėm spuoguota ranka
mojantis tau eremitas –
tai tik ženklas,
jog viso to nesapnavome.
pirmoji dalis, na gal kokios 4 strofos buvo cool, o paskui... hmmm, net nežinau, trūko gal tos nuotikos pirmutinių, bet nežiūrint to - labai stiprus kūrinys. va...
Na, štai, sužinojau, kas yra eremitas (gera į rankas paimti TŽŽ), ir... ech, gerai parašyta. Žodžio "spuoguota", drįstu spėti, būtum galėjęs ir išvengti, tačiau gi - it's up to you. Migdančiai prabudinantis kalbėjimas. Rašau penkis - už ramybę. Ne minties, o teksto.
čia atrodo kaip viena iš tų šiurpiųjų vietų, kai Odisėjo laukia koks nors baisumas... Toks epinis kūrinys, neatitrūkęs nuo dabarties, taip. Mano tokia nuomonė. Ir tas derinimas yra labai ypatingas beigi malonus skaitymui.
Nespalvotas ir begarsis filmas prasisuko prieš akis kelis kartus... pilki tie jų abitai... toks pagarbus, paslaptingas sunkumas iš šalies...
Iškalbėta jautriai, stipriais įvaizdžiais.