2004-10-22 13:41
Neapsispredžiu, kiek kuolelių įkalti šiam eilėraščiui. Ne vieną ir ne du. Subjektyviai (kadaise) duočiau penkis vien už tai, kad autorius "teisingai" mąsto; tiksliau pasakius, kad man sava vandenų ir vėjų poetika. "Ir šiaušiantis alkanus vandenis..." "Nuskalbtus audeklus..." "Taupė save / iš žvyro ir jūržolių plaušų..." - Taigi lyg pats būčiau parašęs, ir kalbėjimo tempas kažkoks pernelyg pažįstamas, tartum būčiau tai daug kartų girdėjęs. Ir tai negerai; paaiškinama nebent panašiu meniniu skoniu, kurį savo ruožtu formuoja bendrai patirta įtaka. Bet jeigu įtaka tokia akivaizdi, tai ir yra negerai. Kieno įtaka? Pirmiausiai, Milašiaus (žinau, vėjau, kad tau jis imponuoja; man irgi). "Mechaninis kosmoso bildesys" - tiesiai iš "Talita kumi". Arba tokia frazė: "tvaru ir labai išmintinga". Šitas veiksmingai naivus labai. "Labai išmintinga motina, amžinybe,/ leiskite man nugyventi savo dieną,/Ir nebevadinkite manęs Lemueliu, nes tenai/Gausdamos miega mano vaikystės salos..." - netiksli citata, bet turėtum atpažinti. Ir štai - turim puikų eilėraštį, jis man patinka, bet jeigu pagarbinsiu, būsiu palaimines įtakas, sekimus, lyg ir neoriginalumą, neautentiškumą. Gerai, kalu savo ketvertą, orų, bet - kas man pasakys, ką man TOKIAIS atvejais daryt. Vėjau, jeigu gali, išsklaidyk šitą miglą. Chaimas.