Miegančiam gyvuliui

čia - mano prieglauda,
mano buveinė,
man guolis šiltas.
šiauduose šviečia paslaptis,
mėšlu kvepia,
ir buroklapiais suvytusiais;
už voratinklių pakyla
ir leidžiasi rūku aptrauktos akys,
delnai ieško šlapio snukio,
delnai jaučia
viso pasaulio gyvulius,
šiuos ir kitus,
dangiška spalva nudažytus,
bėgančius tarp žemės ir visatos.
tvarto dvasia, apsisiautusi
ruda pelerina, įeina tyliai:
"klausykis, kokia naktis...
žiūrėk, kas ten kampe
taip nežemiškai miega,
alsuoja lyg tekėtų kalnų šaltinis, -
sako sau: - girdi, kokie garsai
iš burnos ar snukio sklinda,
kas ten? - klausia vėl pats savęs,
artėdamas per švelnų vištų
knarkimą, per pranašiškus
kiaulių sapnus, -
kas ten? glūdi kampe,
toks į nieką nepanašus? "

- tai - aš, mano šis guolis,
pažvelki, dvasia, kaip spindi šiaudai
it šventųjų aureolės...
o kodėl tu kuklus toks?

- tšš...

mes plaukiam ir miegam,
mes kalbam su gyvuliais,
žmonėmis virtusiais, -
šnabžda dvasia, krutindama
neįžvelgiamas lūpas, o jos
pirštai siūbuoja, jos pirštai
tyliai skraido, švelniai bėga
tvarto lubomis, sienomis.

- tšš...

mes plaukiam, mes miegam,
žmonės, virtę gyvuliais gražiais,
paniūniuoki tu savo
dainą be žodžių,
paniūniuoki tą tyliąją giesmę,
melodiją, melodiją vien...

tu baltas paršelis,
paršelis šviesus,
gyveni laimingas, sau giedi,
pakėlęs snukelį lyg saulę,
auksinis paršelis, paršelis gudrus.
dabar dainuojam kartu, -
choras mums pritars,
bet, žinoki, visų balsai skirtingi.
- o kas tu, dvasia, esi?

- aš - jautis.
mes plaukiam ir giedam
be žodžių, be žodžių,
tik melodiją vien...
tyliau ir garsiau,
tyliau ir garsiau,
o dabar iš lėto, vos vos...

mes miegam, mes giedam
ir šviečia šiaudai, primenantys
mylimųjų plaukus,
voratinkliai leidžiasi žemyn,
mes plaukiam
į tolumą skaisčią,
į tolumą tyrą,
neišvoliotą, neprišnerkštą,
be debesų, be žolės,
mes alsuojam, miegam,
tolyn...

šventa dvasia,
šventas tavo kūnas,
galvijau neraliuotas,
mes prie tavęs prisiliečiam,
mes tave ėdam,
nuo galvos iki pilvo
sminga ranka - peilis.
ir burna išsižioja:
ten kvapas raudonas,
ten karštas jaukus
                        murmėjimas...

- tšš...

mes miegam.
tyliau ir garsiau,
tyliau ir garsiau,
o dabar iš lėto, vos vos...