Sukurkite, mieli poetai,
nakties nuogybei
begales vardų...
Sužaižaruos jausmai
baltose eilutėse.
Kaip siauraakė geiša,
lauks nakviša
pasikartojimo tamsos;
priglus prie juodumos,
lyg baikštus vaikas,
vienatvė.
Sugalvokite, mieli poetai,
meilei tūkstančius
žavingų atspalvių
ir švelnių muzikos garsų,
kurie pažadintų
net merdintį
gyventi.
Mielieji: nebūtina pagal standartus kampus kiekvienam eiliuje lipdyti. Šis eilius plaukiantis ir lengvas kaip pats švelnumas ir nereikia jam jokių kampų, mielieji. Taigi.
o kam? viskas lyg ir gražu, bet tas kvietimas 'sukurti tą ir tą' - kažkoks plakatinis. pasatykit, statybininkai, tiltą per nerį, kad net merdinčios žuvys pelekais paplotų...:} bent kontrastas koks būtų tarp to, kas yra, ir to, kas kuriama. ne, įmatyti čia nieko 'tokio' neįmatau, net norintiems seiliotis nėr prie ko;)