Tiek daug klaidžių minčių sukasi, braunasi,
Kiekvienas žodis nori įsiamžint pilkame lape
Viens kitam iš kelio slenka arba traukiasi
Minčių brigados, lyg upely srauniame.
Štai virtinė pasuko link muzikos ir meno,
Bet joms pastoja kelią laimė su viltim.
Kas žino, gal čia įprasta nuo seno,
Kovoti su pašėlusiom kūrybinėm mintim?
Žodelį tarsteli koks rudenio prisiminimas
Atkūręs linksmą ir nuoširdų juoką,
Bet čia nagus vėl prikiša likimas
Kuris apie mane nė velnio nenutuokia...
Tad grūmiaus atkakliai, kol AŠ laimėjau
Minčių uraganus nuraminau
Ir savo akimis tikėti negalėjau,
Jog mano sieloj, rodos, daug lengviau...
2002


šmėkla

















