Sju_SjuŽali, raudoni ir mėlyni
Moliniai paršeliai
Ant mano stalo.
Rikiuot, ramiai.
Kas pirksit,
Kas pirksit?
Ponas su velvetine skrybėle
(Vietoj galvos)
Pažiūri, pažiūri.
Gal damai, kur
Liko viešbuty ir
Su luggage boy*
Jį apgaudinėja?
Paršelis per švelnus-
Netiks damai prie veido.
Kas jūs?
Ak, tėvas, vėl žmoną su vaikais
Palikęs
Išpirktų kaltę per sekmadieninį pasimatymą
Žaliu paršeliu.
Nepirkit, neparduodu.
Mergaitė žydrom
Kaip saulė akim
Delne monetą sugniaužia.
Pardavus degtukus,
Nusipirks paršelį.
Ne už ašaras. Imk už dyką.
* viešbučio patarnautojas, bagažo nešiotojas
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2004-07-30 19:33
Blogas komentaras Rodyti?
2005-09-27 18:46
šiaip visas eiliukas kažkoks nepatraukiantis, bet..pabaiga užburia:)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-19 18:10
kazkaip kai kurios vietos laaabai sunkiai skaitosi... kalbu kaip ne kokia eilerasciu profe ar fane, bet kaip paprastas zmogus, kuris pareiskia savo nuomone... o siaip tai cia amn labiausiai patiko:
Mergaitė žydrom Kaip saulė akim Delne monetą sugniaužia. Pardavus degtukus, Nusipirks paršelį. Ne už ašaras. Imk už dyką. Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-24 20:27
Nu fainas. Man iškart asocioacijos - žiema ir tie spalvoti paršeliai ant stalo surikiuoti... Šie apsnigti ir todėl atrodo kaip švelniais pūkais apaugę.
Fainas dar kartą Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-24 17:50
biski išsidirbinėji su analizėm:] tai ne kritikos stoka vadinas, o dėmesio;]
paskutinis motyvas apie mergaitę tikrai standartinis, tik tiek, kad verkt neprašoma. apskritai nepagaunu, ką čia nagrinėt, viskas kaip pasakyta, taip ir yra, jokių apgaulingų manevrų, žaidimų žodžiais ir potekstėm nepastebiu. tai matosi ir iš 'interpretacijų', kurios visos kaip viena iš trumpo siužeto priverda daugžodiškos košės, kuri nieko naujo nepasako. jei ką, man labiausiai 'Paršelis per švelnus- Netiks damai prie veido' patiko. bet ko čia putotis, nesuprantu:( Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-24 16:45
Imkit už dyką. Čia neblogai, bet kitur... kažko galbūt tikrai nesuprantu, bet eilėmis to nepavadinčiau tai pirma. antra, moliniai daiktai švelnūs nebūna. trečia, tas tėvas tikrai blogas, jei pastoviai palikinėja žmonas su vaikais.
Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-24 13:23
luggage boy man rodos iš škėmos pasigriebei:) o gal ir ne, bet man patiko.
Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-11 12:59
iš darbų lauros tinklapy man patiko karvutės su lietsargiais =)
o eilėraštis, etc, imkit visus veltui, ne beveik veltui, užteks nuoširdžios šypsenos =)) Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-08 09:36
interpretacija.
Anderseno pasaku motyvais parašytas eilius, deja nėra originali idėja. Moliniu paršelių idėja, tikriausiai pasiskolinta, iš Kiauliaganio (tiesa, jau nepamenu, ar Kiauliaganys būtent Anderseno), na mergaitę su degtukais mes visi žinome. Klasika... Idėja sužaisti klasikiniai motyvais: gėris-blogis, naivumas-kaltė, galbūt būtų visai sėkminga, jei nebūtų tokia paprastai klasikinė... turgus-teismas, paršelių pardavėja teisėjas, tarkim Dievas, paršeliai - alygis, už gerus darbus, Rojus, moliniai - laikinumas, ims ir suduš... Kas tada? Pragaras.... Idėja, kad turi molinį paršelį, vadinasi, visa laiką turi stebėti savo gyvenimą, kad nenuklystum, į šalį...antraip neteksi privilegijų... mergaitė su degtukais, turi VIP bilietą, jei net atgailauti (ašaros) nebereikia... Pernelyg tiesus atskyrimas juoda-balta, daro eilių pernelyg nuspėjamą. tai tiek. Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-07 09:38
" Ponas su velvetine skrybėle
(Vietoj galvos)" - nėra metafora. Gal ir man galima analizę parašyti? Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-03 08:16
Pradžia teisiog puiki: naudojamas nelaukto įspūdžio efektas (spalvoti paršeliai – kas tai? pasirodo, molinukai)... Pono su velvetine skrybėle strofa labai ironiška, mat prekeivės moliniais paršeliais ir to pono socialinis statusas akivaizdžiai skiriasi... skrybėlė vietoj galvos nėra metafora, o metonimija (dalis vietoj visumos)... :) Jausdama tą pono šaltumą, socialinį pasikėlimą, prekeivė nelinkusi parduoti paršelio, kuris, per švelnus, matyt, dėl to, kad pagamintas iš širdies, o va dovana poniai, kuri gali būti išduoda savo vyrą, netinkama, nes ir ta ponia nesupras širdimi pagaminto produkto, nes paršelis jai bus kito (žemesnio) socialinio sluoksnio elementas (juk tai paršelis, ne, pvz., žirgas, o dar ir labai šiltų (įsivaizduoju ryškių) spalvų, o tai vaikiška, bet nesuminkštintų tokios moters širdies)... Paršelis neparduodamas, nes prekeivei reikia ne tik uždarbio, bet ir tikėjimo, kad jos kūriniai jausis reikalingi ir mylimi ten, kur bus pastatyti naujai... tai liudija paskutiniai du posmai, mat juose paršelis atiduodamas už dyką neturtingai mergaitei, vadinasi, menas, pagamintas iš širdies turi būti ir nupirktas ar atiduotas žmogui su širdimi... čia pardavėja uždirba ne materialiai, o moraliai... Pagaliau tėvas, palikęs žmoną su vaikais, irgi nėra moralumo rodiklis, o paršelis išpirkai netinka todėl, kad jis nebus mylimas, o primins būtent tą skaudų palikimo faktą (mat nėra vilties, kad moteris ir vėl nebus palikta, tos vilties nelieka, nes „atleidimo“ paršelis neparduodamas, o dar ir jo spalva žalia, t. y. neprinokimo ženklas (na čia jau juodai interpretuoju))... :) Tiesa, tie mergaitės degtukai primena H. K. Anderseno pasaką, ne tik primena, bet, manyčiau, netgi tiesioginė nuoroda į ją... manyčiau, nelabai pavykusi... pagal eilėraščio turinį tai labai tolima aliuzija... todėl iškrent iš kūrinio konteksto... skurdumą galima buvo ir kitaip paryškinti... Labai geras pastebėjimas, kad žydros akys kaip saulė neįtikina... tikrai... bet dar geriau pastebėta, kad toks nelogiškas pasakymas atspindi tyrumą, gerumą ir pan. Manyčiau, kad būtent tas pastebėjimas kur kas originalesnis ir tikrai tai pastebėjusiam rašykui prideda labai daug pliusų... :)
Nors ir eilėraščio kompozicija nėra originali, tačiau ji tikrai patraukli ir, manyčiau, visiškai pateisinama, mat tokiu būdu išvengiama banalaus kalbėjimo, o nutylėjimais pagrįstas eilėraštis tikrai teikia didelės ekspresijos... dar galima pasakyti: tai tikrai labai širdingas darbelis... :) Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-30 15:16
geras, pavadinimas patiko. galvoju paziuresiu apie ka cia:))
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-03 20:26
Iš anksto atsiprašau už klaidas, pasistengiau trumpai paanalizuoti eilių. Turėkit omeny, kad man tik 15 :) Todėl nieko labai gero galit nesitikėt, bet stengiausi :)
Laura – tai mergina dar nelabai žinoma plačiajai visuomenei, mergina, kurianti sau ir grupelei draugų. Vienas iš jos darbelių “Paršeliai” sužavi jau nuo pat pradžių – pavadinimu. Panaudota mažybinė forma labai jaukiai nuteikia, įsivaizduoji gražius rausvus paršelius, draugiškai žiūrinčius didelėmis akelėmis. Tačiau pirmas eilėraščio posmas tai paneigia – “žali, raudoni, mėlyni”, toliau paaiškinama kodėl taip – paršeliai moliniai. Jaučiama drausmė, tai pasiekiama panaudojus liepiamąją nuosaką – rikiuot. Frazė primena kareivines, rikiuotes, tuo dar labiau pabrėždama tvarką. Dar negalime spręsti, kas yra eilėraščio lyrinis subjektas, tik pasakoma, kad ant jo stalo stovi spalvoti moliniai paršeliai. Toliau einančios eilutės pasviru šriftu paaiškina lyrinio subjekto padėtį, jo veiksmus. Suprantame, kad jis ar ji pardavinėja tuos mielus molinius paršelius. Pasviras šriftas gal ir nėra naujiena, tačiau taip parodoma, kad tai yra tiesioginė kalba, atskiria nuo kitų eilučių. Trečiame posme yra labai įdomi metafora – ponas su velvetine skrybėle vietoj galvos. Metafora sukuria vaizdą, pagyvina eilėraštį. Trečiame posme jaučiama ironija, būdinga visiems autorės kūriniams, ji grąžina į realybę, išsklaido jaukią atmosferą, sukurtą mielų molinių paršelių. Įterptas angliškas posakis šiek tiek keistai nuskamba lietuviškame leksikone, tačiau jis dar labiau paryškina tą ironiją, gal net šiek tiek sarkazmą. Ketvirtame posmelyje vėl kalba lyrinis herojus – pasviras šriftas. Po truputį skleidžiasi jo moraliniai įsitikinimai, mąstymas. Toliau seka dar vienas pirkėjas – šį kartą tėvas, palikęs žmoną su vaikais. Dabar dėmesys krypsta ne į juos, o į lyrinį subjektą – kaip jis pasielgs, kaip mąstys. Eilėraštį užbaigia mergaitės pasirodymas – mergaitės, žydrom kaip saulė akim. Tiesiogiai suprasti šio posakio neišeitų, turbūt turima omeny, kad mergaitės akys skaisčios, šviesios, tyros, skleidžiančios šilumą – kaip saulė. Minimi degtukai yra aliuzija į Hanso Kristiano Anderseno pasaką “Mergaitė su degtukais”. Tuo paryškinamas mergaitės tyrumas, naivumas, nekaltumas, vaikiškumas. Paskutinė eilutė vainikuoja eilėraštį – mergaitė vienintelė iš visų pirkėjų gauna paršiuką. Galbūt jį būtų galima traktuoti kaip vilties, gėrio, laimės simbolį. Už veikiančių personažų slepiasi ir kita istorija, gyvenimo išmintis. Nenuobodžiai ir žaismingai patariama, kad reikia gyventi dorai ir už tai bus atlyginta. Taigi šis jaunos autorės darbas yra labai šviesus, šiltas ir brandus. Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-03 19:59
:)))kokia tu juokinga :)) atėjai savęs pakritikuot :)) bet labai įdomų paskaityt, ką mano pati autorė :)
dabar taip, jei jau nori, galiu išanalizuot šitą eilių. nori? gerai, ruoškis :) bus pirma mano analizė per vasarą :) Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-02 08:23
žydrom kaip saulė akim - užkliūva... neįtikina.
paskutinė stofa (neskaitant paminėtos vietos) gerai. geras. |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |