tarp dienos krantų

krante saulėlydžio
lyg myliu… lyg ilgiuosi…
taip sklidina manoji pilnatis

(nakties krūtinę prasegtą dabina).

ir toks sūrus vanduo
                  alsuojantis
                            ties kojom
suplukdęs užjūrių sapnus –

prigulus kopų patale šaltam
                                      sapnuoju
vandenio
            įstabius
                      pečius.
- - -
atnešk man,
          iš aušros pakrantės
spindulius pirmuosius,
vandeni – broli
jūros akimis.

(pažadink,
            lūpom
                  ar šviesa rytIne).