Tikras lietuvis

Pro migdolinio, pikto dangaus skiautę
Šviečia krakmolinė saulė.
Tiesiai ant seno žmogelio.
Buteliuką šis rankoj laiko,
Ir vapa kažką.
Kelią ranką bepirštę,
Ir mosikuoja iš visų jėgų.
Krėpšy dumblėtą žuvį turi-
Begalvį upėtakį.
Kalba kažkokia,
Iškreipta lietuvių kalba,
Ir nieks nesupranta,
Kokia čia tarme.
----
Izmogzi'iu bl'it gir'tasnias.