Jau keturi mėnesiai

Šį vakarą mano kompanija – stiklinė vyno,
Ant pianino žvakė uždegta.
Šiandieną aš tenoriu mirti.
Tikriausiai trūksta man tavęs...

Dar kartais pamirštu, kad niekad nebegrįši
Ir kartais užsimiršus laukiu dar tavęs...
Norėjau ir šiandien tave vėl pamatyti...
Bet juk dar vakar uždegiau žvakutę kapuose...

Tikriausiai aš einu iš proto...
Beprotnamis – mano gimti namai...
Isterijos aš apimta, tenoriu šaukti,
Nes skausmas drasko vėl mane...

Jau išverkiau aš jūrą skausmo.
Jėgų pakilti nebėra...
Paduoki ranką ir padėk man atsistoti.
Man gėda, kad matai šiandieną tokią tu mane...

Man gėda, kad matai kuo pavirtau aš –
Aš elgeta, aš išmaldos prašau...
Prašau tavęs, padėk pakilti iš duobės, kurioj esu dabar,
Paduok man ranką iš dangaus...

Aš nekenčiu savęs –
Nesugebėjau be tavęs gyventi...
Aš nekenčiu savęs,
Nes negali didžiuotis manimi...

Aš nekenčiu savęs,
Nes niekaip negaliu pamiršti,
Kad keturi jau mėnesiai praėjo be tavęs...