Lytys šaukia, užtroškusios lipa iš jūros,
Tirpstant ant kranto, putėsiais virsta.
Švelnus brizas gairina smėlio krūtis,
Ragauja, ar sūri ižo puta ant jų.
Kai taip jodas gerias į odą, aš nenoriu būti viena.
--
Kovo žodžiai kalas į delnus, kutena,
Maga juos tau giliai giliai į pečius įraižyti.
Poška, lukštenas cistos po mūsų kairiaisiais šonkauliais
Kačiukais, žvangiais žirgeliais.
Užsilikusioj sniego pusny
Rūdija pašto dėžutė –
Žinia,
Žydi -
Pavasaris.