Krestelėjau... subraškėjo lenta, atsisėdau... Ant seno, apsamanojusio suoliuko, padaryto iš pušinių lentų ir poros niekam nereikalingų kelmelių. Tas suoliukas buvo ant lieptelio į mažą ežeriuką. Į kažkada iškritusia milžino ašarą.
Vasara jau ėjo į pabaigą, buvo rugpjūtis-žvaigždžių ir liepžiedžių žydėjimo metas.
Saulė buvo netoli horizonto ir švietė taip skaisčiai raudonai, taip raudonai, kad negalėjai nuo jos atitraukti akių. Ežeras buvo lygus kaip stiklas, o mintys skraidžiojo prisiminimuose, apie pirmąją meilę, apie pirmąjį bučinį, apie pirmąjį kartą... kada važiavau traukiniu. Ta kartą atsiminiau labai sunkiai. Atmintyje išliko monotoniškas bėgių dunksėjimas ir vasaros karštis.
Raudonas saulės kamuolys pasislėpė už kitapus ežero augančių šimtamečių medžių ir palengva prieblandos skraistė apgaubė gamtą. Suspindo pirmosios žvaigždės. Paukščių takas vedė tiesiai į Pietus, tarsi būtum atsidūręs Romos imperijoje, kur visi keliai veda į viena tikslą- Romą.
Net nepajutau, kaip greitai prabėgo naktis, tokia tyli tyli, su svirplių čyrenimu ir čiobrelių kvapu, su tyliu vandens teliuskavimu į lieptą ir paslaptingu medžių ošimu girioje.
Po truputį švito, jau visai kitoje pusėje, o ežero paviršiumi palengva skrosdama rūką ir sukeldama mažas bangeles yrėsi vienišo žvejo valtis...
nu jo ... man asmeniškai nežinau kaip kitiems ... bet man tai trūxta dvasios .... čia labai gražiai parašyta apie labai grožį:P... bet mano nuomone truksta pačio vidaus ... nors gal kai kurie sako to nereikia .... aš tiesiog čia savo nuomonę išsakiau...
norėčiau ir aš ant to suolelio pasėdėti...
rugpjūtis labai gražus bet, man pavyzdžiui, ir liūdnas mėnuo, nes vasara baigiasi :(, o svirpliai - rudens pranašai.
gražu.
Nesupratau minties...Vaizdai gražūs, kai ką primena:) gražiai ten tą traukinį išvartei.. tik nesupratau kam..turėjai įdėti į jausmus, o ne prozą...čia ne kūrinys o impresija...:)nei pradžios nei pabaigos.Jei nori rimtai rašyti, atsiribok nuo savo jausmo!!!kraujo balso šaukiamas duosiu 4, bet daugiau jokių nuolaidų!!!
ok. istrauka kazko. svaiciojimai apie pirma karta nelabai ispina i visuma, bet nekliuna. yra graziu ir netiketu ivaizdziu, taciau labai jau monotoniska ir lygu. norisi intrigos